Bestuburiai

Šiame puslapyje skaitykite:

Bestuburiai Vilniaus mieste

Vilniaus mieste sutinkamos saugomos vabzdžių rūšys

Vilniaus mieste sutinkami saugomi moliuskai

Bestuburiams gyvūnams svarbiausios buveinės

2017 metų monitoringas

2018 metų monitoringas

2021 metų monitoringas

2023 metų monitoringas

2023 metų monitoringas

Moliuskai

Ispaninis arionas (Arion vulgaris). Invazinio šliužo tyrimai atlikti trijose monitoringo plane numatytose vietose – prie Verkių dvaro rūmų, prie Kairėnų botanikos sodo ir ant Naujosios Vilnios pilkapyno. Visose tyrimų vietose invaziniai šliužai aptikti, tačiau ženkliai skyrėsi jų gausumas. Stebėjimų vietoje, prie Verkių dvaro rūmų per tris stebėjimo paras iš viso sugauti 55 individai, vietoje prie Kairėnų botanikos sodo – 84 individai, o ant Naujosios Vilnios pilkapyno – 69 individai. Atitinkamai vidutinis santykinis individų kiekis tenkantis vienai gaudyklei per parą buvo: 3,7±3,5 ind. prie Verkių dvaro rūmų, 5,6±2,6 ind. prie Kairėnų botanikos sodo ir  4,6±3,0 ind. ant Naujosios Vilnios pilkapyno. Pastaraisiais metais ispaninis arionas sparčiai plinta Vilniaus miesto teritorijoje, ypač greta nuosavų namų kvartalų, sodų bendrijų, parkų. Laikoma, jog netinkamas žaliųjų atliekų kompostavimas, dekoratyvių augalų ar grunto su suaugusiais individais ar kiaušinėliaispervežimas yra pagrindinis šio šliužo plitimo būdas. Būtinas visuomenės švietimas apie šią invazinę rūšį, jos daromą žalą aplinkai ir kovos su ja priemones.

Vėžiai

Rainuotasis vėžys (Orconectes limosus). Visos tyrimų metu rastos rainuotųjų vėžių populiacijos buvo negausios – santykinis gausumas Balsio ežere svyravo nuo 0,4 iki 0,6 vnt. tyrimo pastangai, Neries upėje – 0,2 iki 0,5 vnt. tyrimo pastangai. Rainuotųjų vėžių nesugauta Vilnios upėje, kur yra gausi žymėtųjų vėžių populiacija. Vizualiai ligų požymių nepastebėta nė vienoje tyrimo vietoje. Rainuotųjų vėžių gausumas tyrimo vietose pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

 Rūšis

 Tyrimų vieta Santykinis gausumas, vnt./tyrimo pastangai Vidutinis ilgis, cm ±SD

 Patinų dalis nuo patelių, %

Rainuotasis vėžys

Balsio ežeras 0,6 76 ± 8,0 67

Rainuotasis vėžys

Balsio ežeras 0,4 75 ± 11,9

75

Rainuotasis vėžys

Vilnios upė 0

Rainuotasis vėžys

Vilnios upė 0

Rainuotasis vėžys

Neries upė 0,4 68 ± 6,5

75

Rainuotasis vėžys

Neries upė 0,5 61 ± 9,2

80

Rainuotasis vėžys Neries upė 0,2 85 ± 13,4

50

Žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus). Gausios žymėtųjų vėžių populiacijos rastos Vilnios upėje, kur jų gausumas buvo 5,5–6,2 individų/tyrimo pastangai. Neries upėje sugauti tik pavieniai vėžiai, jų santykinis gausumas svyravo nuo 0 iki 0,2 individų tyrimo pastangai. Gulbino ežere, kur išankstiniais duomenimis kartais sugaunami žymėtieji vėžiai, nei aktyviais, nei pasyviais tyrimo metodais žymėtųjų vėžių nesugauta. Čia aptikta negausi rainuotųjų vėžių populiacija (0,2 vėžio/tyrimo pastangai). Vizualiai ligų požymių nepastebėta nė vienoje tyrimo vietoje. Žymėtųjų vėžių gausumas tyrimo vietose pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

 Rūšis

 Tyrimų vieta Santykinis gausumas, vnt/tyrimo pastangai  Vidutinis ilgis, cm ±SD

 Patinų dalis nuo patelių, %

Žymėtasis vėžys

Neries upė 0,1 92

100

Žymėtasis vėžys

Neries upė 0,2 88±21,5

100

Žymėtasis vėžys

Neries upė 0

Žymėtasis vėžys

Vilnios upė 5,5 98 ± 5,8

59

Žymėtasis vėžys

Vilnios upė 6,2 82 ± 4,6

68

Žymėtasis vėžys

Gulbino ežeras 0

Žymėtasis vėžys

Gulbino ežeras 0

Apibendrinant galima teigti, kad Pavilnių ir Verkių regioninio parko teritorijoje tirtuose vandens telkiniuose, tik Vilnios upėje yra gausios invazinių vėžių populiacijos. Kituose vandens telkiniuose jų populiacijos negausios, ar sugaunami tik pavieniai vėžiai.

2021 metų monitoringas

2021 m. rezultatus apibendrinanti lentelė:

Rūšis Vieta 2021 m. monitoringo rezultatai, rasta rūšių 2021 m. monitoringo rezultatai, rūšių nerasta
Niūriaspalvis auksavabalis Verkių rūmų parkas, Drevėtas ąžuolas +
Niūriaspalvis auksavabalis Riešės upės slėnis Nerasta, buveinė sunaikinta
Purpurinis plokščiavabalis Riešės upės slėnis
Purpurinis plokščiavabalis Verkių rūmų parkas Nerasta
Marmurinis auksavabalis Verkių rūmų parkas +-
Marmurinis auksavabalis Riešės upės slėnis Nerasta, buveinė sunaikinta
Didysis puošniažygis Žaliųjų ež. kraštovaizdžio draustinis +
Pleištinė skėtė Riešės upė +
Pleištinė skėtė Riešės upė, Stebėjimai upės pakrantėje (LTVIN0010-1) +
Pleištinė skėtė Neries upė prie Verkių
Pleištinė skėtė Neries upė prie Verkių +
Šarvuotoji skėtė Aukštapelkinis ežerėlis (LTVIN0011- 1) +
Šarvuotoji skėtė Mūrinė Vokė, Bališkės +
Baltakaktė skėtė Žaliųjų ež. kraštovaizdžio draustinis +
Baltajuostis melsvys Riešės upės pakrantės Nerasta
Baltajuostis melsvys Riešės upės pakrantės Nerasta
Didysis auksinukas Upelės upės pakrantė +
Akiuotasis satyras Žaliųjų ež. kraštovaizdžio draustinis +
Akiuotasis satyras Ežerėlių BAST +
Tamsioji šaškytė Riešės upės pakrantės Nerasta
Machaonas Ežerėlių BAST Nerasta
Machaonas Žaliųjų ež. kraštovaizdžio draustinis Nerasta
Machaonas Dvarčionys, Baniškės Nerasta
Plačioji dusia Ežerėlių BAST Nerasta
Šarvuotoji skėtė Ežero Bevardis pakrantės (LTVIN0011-2) +
Šarvuotoji skėtė Also ežero pakrantės (LTVIN0011-3) +
Šarvuotoji skėtė Ežero Sausas pakrantė (LTVIN0011-5) +
Šarvuotoji skėtė Bevardžio (šalia Sauso) pakrantės (LTVIN0011-4) +
Niūriaspalvis auksavabalis Verkių rūmų parkas, Drevėtas ąžuolas Nerasta
Niūriaspalvis auksavabalis Verkių rūmų parkas, Drevėtas ąžuolas Nerasta
Niūriaspalvis auksavabalis Verkių rūmų parkas, Drevėtas ąžuolas už BAST ribų Nerasta
Pleištinė skėtė Riešės upė, Suaugėlių stebėjimai maitinimosi vietose +
Mažoji suktenė Riešės upės slėnis +

2018 metų monitoringas

Didysis puošniažygis

Stebėjimai vykdyti 2018 liepos 1-14 d., naudojant įkasamas į žemę 5 Barbero gaudykles. Stebėjimai pakartoti 2018 rugsėjo 4 d., apžiūrint paklotę, po nuvirtusiomis šakomis ir pan. Pirmojo stebėjimo metu sugautas 1 indv. lapuotyne (584510, 6073442) Pakartotinio stebėjimo metu, nenaudojant gaudyklių, vabalo rasti nepavyko.

Didysis puošniažygis – tipinga miškų, senų parkų rūšis. Šios rūšies žygiai dažniausiai aptinkami lapuočių ir mišriuose miškuose ir jų pakraščiuose. Aktyvūs naktimis, sutemose, dienas praleidžia slėptuvėse senuose kelmuose, po nuvirtusiai medžiais ir pan.

Teritorijoje neigiamų didžiojo puošniažygio buveinės pokyčių nėra.

Pleištinė skėtė

Pleištinės skėtės stebėjimai buvo atliekami 2018 birželio – rugpjūčio mėn.

Riešės upėje stebėjimai atlikti 2018 birželio 18 d., stebėtas 1 individas, skraidantis virš miško keliuko (584195 6073501). Stebėjimo taške 584173 6073462 Riešės upės pakrantėje ant augalų ar akmenų išnarų neaptikta.

Stebėjimo taške (585394, 6072500) individų neaptikta.

Teritorijoje Neries upė prie Verkių, Neries upės pakrantėje 2018 birželio 18 d. stebėta 1 skraidanti pleištinė skėtė, ji stebėta atviroje pakrantės aikštelėje (583086, 6068221 (LKS)), stebėjimo taške (583895, 6066721) pleištinės skėtės aptikti nepavyko 2018 birželio – rugpjūčio mėnesiais.

Pleištinė skėtė, 1 individas, taip pat stebėta Dvarčionių geomorfologiniame draustinyje, pievoje 2018 rugpjūčio 3 d.

Šarvuotoji skėtė

Šarvotosios skėtės stebėjimai Ežerėlių BAST buvo vykdyti 2018 birželio 18 d.

Stebėjimo taške prie aukštapelkinio ežerėlio (584142, 6069314). Stebėjimo metu buvo aptikta gausi šarvuotosios skėtės populiacija, einat ežerėlio pakrante suskaičiuota apie 60 individų.

Populiacija stabili, teritorija rūšiai tipinga, šiuo metu stebimas iškirstų gamtovarkos darbų metu krūmų atžėlimas. Rekomenduojam pakartoti krūmų kirtimo, pakrantė šienavimo darbus. Užaugimas krūmais pakeis buveinės sąlygas.

Vertinant teritorija ir ten įsikūrusią populiaciją pagal EB svarbos rūšių monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kt., 2016), populiacijos gausumas vertinamas kaip puikus (P 1 balas), buveinės būklė vertinama kaip puiki (BB 1,4).

Pagal šias metodikas (Balčiauskas ir kt., 2016) įvertinamas balais vandens telkinio padengimas augalais, vandens lygio svyravimai, aplinka, vandens telkinio apšvietimas, žuvų buvimas, nebuvimas. Taip pat pagal pateiktas vertinimo lenteles vertinamas populiacijos gausumas.

Buveinės būklė įvertinama balais pagal vertintus kriterijus, jei BB vertė yra tarp 1-1,5 būklė vertinama, kaip puiki, 1,6-2,5 gera, o >2,5 – bloga.

Pavieniai migruojantys ar besimaitinantis individai stebėti netoliese esančioje pievoje (583773, 6069203).

Stebėjimo taške prie ežero Bevardis (584171, 6070142), stebėti 2 individai, vertinant teritoriją ir ten įsikūrusią populiaciją pagal EB svarbos rūšių monitoringo metodikas stebėjimo metu populiacijos gausumas vertinamas kaip blogas (P 3 balai), buveinės būklė vertinama kaip gera (BB 2).

Stebėjimo taške prie ežero Alsas (584098, 6070482) stebėti 2 individai 100 pakrantės juostoje. Vertinant tinkamas šarvuotosioms skėtėms gyventi ežero dalis ir ten aptinkamą populiaciją pagal EB svarbos rūšių monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kt., 2016), stebėjimo metu populiacijos gausumas vertinamas, kaip blogas (P 3 balai), nors buveinės būklė vertinama kaip gera (BB 2), šis ežeras nėra tipinga buveinė šios rūšies žirgeliams gyventi.

Stebėjimo taške prie ežero Sausas (584361  6071361) šarvuotųjų skėčių neaptikta.

Stebėjimo taške ež. Bevardis (prie Sauso ež.) (584389, 6071172) aptikta 15 individų, (perskaičiavus vid. nuo 5-10/ 100 m pakrantės tinkamos šiai rūšiai gyventi) vertinant tinkamas šarvuotosioms skėtėm gyventi ežero dalis ir ten aptinkamą populiaciją pagal EB svarbos rūšių monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kt., 2016), stebėjimo metu populiacijos gausumas vertinamas, kaip geras (P 2 balai), buveinės būklė vertinama kaip gera (BB 1,75).

Stebėjimai teritorijoje Mūrinė Vokė – Bališkės buvo vykdomi 2018 05 23, stebėjimo taške (570715  6057031). Stebėta apie 15/100 m pakrantės šarvuotųjų skėčių. Teritorijoje gyvena ir raudonpilvės kūmutės, teritorija išlieka tinkama saugomoms rūšims gyventi, tačiau tampa vis labiau izoliuota dėl gyvenvietės plėtros. Vertinant tinkamas pagal EB svarbos rūšių monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kt., 2016), stebėjimo metu populiacijos gausumas vertinamas, kaip geras (P 1 balas), buveinės būklė vertinama kaip puiki (BB 1,25).

Baltakaktė skėtė

Baltakakčių skėčių stebėjimai Ežerėlių BAST buvo vykdomi tuo pat metu (2018 06 18) kaip ir šarvuotųjų skėčių, stebėjimai buvo vykdomi prie aukštapelkinio ežerėlio (584142, 6069314), stebėjimo metu aptiktos 2 skėtės.

Žaliųjų ež. draustinyje, stebėjimo taške (585669  6072934) buvo aptiktos 5 skėtės.

Abiejose teritorijose buveinės būklė tinkama, tačiau prie aukštapelkinio ežerėlio atželia nupjauti krūmai, reikalingas darbų kartojimas.

2 baltakaktės skėtės buvo stebėtos Bališkėse, kartu su šarvuotosiomis skėtėmis.

Mažoji nehalenia

Stebėjimai vykdyti 2018 birželio 18 d. Ežerėlių BAST, aukštapelkinio ežerėlio pakrantėje (584142  6069314).

Stebėjimo metu ežerėlio užpelkėjusioje pakrantėje stebėti 3 individai.

Šios rūšies žirgeliai gyvena prie ežerų su užpelkėjusiomis pakrantėmis, kuriose vyrauja kiminų (Sphagnum) danga, taip pat auga neaukštos viksvos, buveinė turi būti užliejama vandens. Ežerėlių BAST populiacija negausi, bet stabili. Šios rūšies žirgeliams tinkamas plotas yra labai nedidelis, apima kelių metrų juostą aplink ežerėlį. Šiais metais ežerėlio pakrantėje vėl pradeda įsigalėti krūmai, kiti aukštaūgiai žoliniai augalai, kas blogina buveinės būklę. Artimiausiu metu reikia kartoti krūmų kirtimą ir pakrantės šienavimą.

Baltajuostis melsvys

Stebėjimai buvo vykdyti Riešės upės pakrantėje (583503, 6074116; 582203, 6075255). 2018 m. birželio 18 d., drugiai nebuvo stebėti.

Didysis auksinukas

Stebėjimo taške Upelės upės pakrantė (589988, 6067818) 2018 m. rugpjūčio 3 d. drugių neaptikta, pažaidų ant mitybinio augalo taip pat nestebėta, tačiau gausu mitybinio augalo – plačialapių rūgštynių. Didžiajam auksinukui būdinga nutolti nuo savo veisimosi vietų, tačiau aplinkinėse teritorijose šiais metais drugys taip pat nebuvo stebėtas.

Stebėjimo taške Dvarčionys, Baniškės (588803, 6067463), stebėjimai atlikti 2018 m. rugpjūčio 3 d. Didžiojo auksinuko neaptikta. Pievoje įsigali invaziniai augalai: rykštenės, suvešėję įvairūs nitrofiliniai augalai. Drugio vikšrų mitybinio augalo, lyginant su 2015 – 2017 m., sumažėjo. Jis yra stelbiamas kitų aukštaūgių žolinių augalų.

Stebėjimai Also ežero pieva (583957, 6070847) buvo atliekami 2018 m. birželio 18 d., stebėjimų metu drugiai neaptikti.

Didysis auksinukas taip pat neaptiktas(2018 05 23, 2018 06 09) Bališkėse (570715, 6057031) ir Trakų Vokėje (572619, 6055640), nors buveinė yra potencialiai tinkama.

Pavasarinis margūnas

Lietuvoje žinoma tik viena šio rūšies radavietė, kuri yra Vilniuje Paneriuose. Stebėjimai atlikti 2018 05 24 stebėjimo taškuose (577063, 6056156; 577282, 6055905; 577013, 6056022)

Stebėjimų metu pavasarinio margūno neaptikta, nors jo mitybinio augalo raktažolės (Primula sp.) augavietė yra išlikusi gyvybinga.

Tamsioji šaškytė

Tamsiosios šaškytės stebėjimai vykdyti 2018 m. birželio 18 d. Riešės upės pakrantės pievose (582203, 6075255). Drėgnoje Riešės paupio pievoje aptiktas 1 individas.

Also ežero pievoje (583957,6070847) tamsiosios šaškytės stebėjimo metu neaptikta.

Mažoji suktenė

2018 m. stebėjimai buvo atliekami Riešės upės slėnyje, trijose skirtingose vietose (583938, 6073648; 584769, 6073083; 583352, 6074298). Moliuskai buvo ieškomi paimant po 5 paklotės mėginius iš skirtingų stebėjimo taškų. Moliuskai neaptikti, jų nepavyko aptikti dėl sausringos vasaros, nes tokiom sąlygom jie sulenda giliau į paklotę ir būna neaktyvūs.

Šio moliusko būklė Riešės BAST yra bloga, buveinių būklės nepalankios. Buveinės būklės pokyčių, palyginus su 2013-2017 m. nepastebėta, tačiau buvo dėl siauros ir karščio pasikeitusios buveinės sąlygos, kurios buvo nepalankios moliuskams nedrėkinamose teritorijose.

Neigiamą poveikį turi buveinių tarša, natūrali kaita, fragmentacija. Atvirų, natūralių drėgnų Riešės pakrančių likę nedaug, didelius pakrantės plotus užima pakeista, apstatyta teritorija.

Pagal Europos Bendrijos svarbos monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kt., 2016) buvo įvertintos buveinės monitoringo taškuose:

taške (583938, 6073648) – bendra buveinės būklė BB 2,5 balai, būklės vertinimas patenka į geros būklės įvertimą, popoliacijos būklė nepatenkinama, nes neaptikta moliuskų;

taške (584769, 6073083) – bendra buveinės būklė BB 2,5 balai, būklės vertinimas patenka į geros būklės įvertimą, popoliacijos būklė nepatenkinama, nes neaptikta moliuskų;

taške (583352, 6074298) – bendra buveinės būklė BB 1,7 balai, būklės vertinimas patenka į geros būklės įvertimą, popoliacijos būklė nepatenkinama, nes šiais metais neaptikta moliuskų;

Ovalioji geldutė

2018 m. monitoringas buvo atliekamas Riešės upės slėnyje BAST už jos ribų (584762, 6073000; 585394, 6072500 – 584048, 6073580). Riešės upėje BAST ribose ir už BAST ribų gyvų moliuskų neaptikta. Neaptikta gyvų moliuskų BAST teritorijoje ir 2013-2017 metais.

Pagal Europos Bendrijos svarbos monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kt., 2016) įvertinus buveines bendra buveinių būklė BB 2,3 -gera, patenka į antrą kokybės kategoriją.

Buveinėje stebima upės tarša. Tik patenkinama būklė konstatuota ir ankstesnių stebėjimų metu. Nors iš pažiūros upės dugnas atrodo smėlio – žvirgždo, smėlio sluoksnis yra užneštas ant storo dumblo sluoksnio, dugno dumblėjimas yra vienas iš nepalankių buveinės faktorių. Upės tarša stipriai įtakoja šalia upės esantys gyvenamieji kvartalai.

Išvada: retų ir saugomų bestuburių išnykimo pavojus priklauso nuo konkrečios buveinės, todėl jiems išnykti pavojus yra realus. Ribotas tinkamų mikrobuveinių skaičius ir radvietėse blogos sąlygos populiacijai yra pagrindinės pavojaus priežastys.

2017 metų monitoringas

Plačioji dusia. Plačiosios dusios monitoringas 2017 m. buvo atliekamas Verkių RP teritorijoje, ež. Balsys (585684, 6072814 (LKS)) ir Ežerėlių BAST: aukštapelkiniame ežerėlyje (584133, 6069318 (LKS)), ež. Bevardis (584143, 6070071 (LKS)), ež. Alsas (584178, 6070474 (LKS)). Tyrimams pasirinkti papildomi netoli monitoringo taško esantys ežerai siekiant išaiškinti galimus plitimo kelius. Monitoringui 2017 m. buvo vykdomas naudojant gyvagaudes gaudykles: 10 specialių bučiukų su masalu, įmerkiamų vandens telkinio priekrantėje kas 5 m, du kartus per metus. Tokia pati metodika taikyta ir ankstesniais metais. 2017 m. monitoringo metu plačiosios dusios nei viename tyrimų taške aptikti nepavyko. Stebėjimus reikia tęsti toliau, tik ilgalaikiai stebėjimai gali parodyti ar plačiosios dusios populiacija yra gyvybinga Ežerėlių BAST komplekse.

Niūriaspalvis auksavabalis ir Marmurinis auksavabalis. Niūriaspavis auksavabalis ir marmurinis auksavabalis sutinkami tose pačiose buveinėse – senų drevėtų lapuočių medžių giraitėse, alėjose, parkuose, pavieniuose medžiuose milžinuose. Lervos vystosi keletą metų lapuočių medžių drevėse. Marmurinio auksavabalis sutinkamas dažniau nei niūriaspalvis auksavabalis, šios rūšies vabalai mažiau reiklūs mikrobuveinės sąlygoms. Monitoringas buvo atliekamas Verkių parke (583396, 6068894; 583457, 6069087; 583254, 6068591; 583146, 6068642; 583182, 6068692) ir Riešės upės slėnio BAST (584830, 6073057). Niūriaspalvio auksavabalio ir marmurinio auksavabalio monitoringui buvo naudojamas gyvagaudes feromoninės gaudyklės, 2017 metais gaudyklės buvo naudojamos nuo birželio trečio dešimtadienio iki rugpjūčio trečio dešimtadienio perkeliant gaudykles ant skirtingų medžių, atliekama drevėtų medžių drevių apžiūra, gyvybinės veiklos požymių stebėjimas. Per visą tyrimo periodą (2013–2017 m.) niūriaspalvio auksavabalio nepavyko rasti nei Verkių parke, nei Riešės upės slėnyje, nors tiek Verkių parke tiek Riešės upės slėnyje yra keletas tinkamų šiai rūšiai vystytis medžių.

Purpurinis plokščiavabalis. Monitoringas buvo atliekamas Verkių rūmų parke (583182, 6068692) ir Riešės upės slėnyje (584104, 6073512). Radavietė Verkių rūmų parke ir Verkės upelio slėnyje (583043, 6068823) yra nauja, Verkių rūmų parke vabalai buvo pirmą ir vienintelį kartą aptikti 2015 metais. Riešės upės slėnyje radavietė buvo žinoma apie 10 metų.

Verkių rūmų parke buveinės būklė yra nepalanki purpuriniam plokščiavabaliui, nepakanka buveinių šiam vabalui, nes rūmų parko teritorija yra tvarkoma, valoma nuo sausuolių, pritaikant ją rekreacijai. Daugiau tinkamų buveinių yra greta Verkių rūmų parko esančiame Verkės upelio slėnyje. Riešės upės slėnyje yra išlikusių tinkamų buveinių, yra išlikusi galimybė buveinės rotacijai, tačiau dauguma džiūstančių lapuočių yra mažo diametro, tokių mikrobuveinių būklė greičiau kinta. Riešės upės slėnio buveinės būklė nepakankamai palanki.

Purpurinio plokščiavabalio populiaciją Verkių RP galime laikyti stabilia, bet negausia, kadangi teritorija naudojama rekreacijai, aplinkui gausu gyvenamųjų namų ir sodininkų bendrijų. Didelę įtaką šiai rūšiai gali daryti ir sausuolių rinkimas malkoms ir miškų tvarkymas.

Machaonas. 2017 m. machaono stebėjimai buvo vykdomi Ežerėlių BAST (583768, 6069188), prie Žaliųjų ežerų (584799, 6073155), Aukštuosiuose Paneriuose (577063, 6056156), Dvarčionių-Baniškių apylinkėse (588563, 6066060). Pavieniai machaonų individai stebėti Žaliųjų ežerų apylinkėse ir Aukštuosiuose Paneriuose. Ežerėlių BAST, Dvarčionių – Baniškių apylinkėse 2017 m. machaonai stebėti nebuvo. Visose stebėjimo taškuose buveinės būklė stabili, buveinės būklės pokyčiai nestebėti. Stebėjimo vietos saugomose teritorijose išlieka nepakitusios, tačiau jas supančios teritorijos stipriai veikiamos žmogaus veiklos ir gyvenamųjų namų plėtros – mažėja atvirų, natūralių, pusiau natūralių, tinkamų šiam drugiui gyventi ir veistis pievų plotų. Tikėtina, kad šie drugiai vis dažniau bus sutinkami ant kultūrinių augalų ir traktuojami kaip kenkėjai.

Akiuotasis satyras. 2017 metais akiuotųjų satyrų stebėjimai buvo vykdomi Žaliųjų ežerų apylinkėse (584179, 6073544), Aukštuosiuose Paneriuose (577063, 6056156), Verkių rūmų parke (583719, 6070819), Ežerėlių BAST (583768, 6069188). Drugys stebėtas visose vietose, palankiausios sąlygos šiam drugiui yra Ežerėlių BAST. Buveinės pokyčių nepastebėta, buveinės, kuriuose buvo atliekamas monitoringas, stabilios. Grėsmės – miškų iškirtimas, pavasarinis žolės deginimas, buveinių fragmentacija, urbanizacija.

Mažoji suktenė. 2017 m. stebėjimai buvo atliekami Riešės upės slėnyje, trijose skirtingose vietose (583938, 6073648; 584769, 6073083, 583352, 6074298). Moliuskai buvo ieškomi paimant po tris paklotės mėginius iš skirtingų stebėjimo taškų, moliuskai aptikti (4 vnt.) tik viename stebėjimo taške, už BAST ribos –583352, 6074298. Šioje vietoje buveinės būklė patenkinama, tinkamas gyventi moliuskui yra nedidelis pakrantės fragmentas. Kitose taškuose buveinės būklė nepatenkinama. Šio moliusko būklė Riešės BAST yra bloga, buveinių būklė tarp patenkinamos ir blogos, prognozės nepalankios. Buveinės būklės pokyčių palyginus su 2013-2016 m. nepastebėta. Dėl drėgnos vasaros 2017 m. moliusko buveinės būklė palankesnė dalyje stebimos teritorijos. Neigiamą poveikį turi buveinių tarša, natūrali kaita, fragmentacija. Atvirų, natūralių drėgnų Riešės pakrančių likę nedaug, didelius pakrantės plotus užima pakeista, apstatyta teritorija.

Ovalioji geldutė. 2017 m. monitoringas buvo atliekamas Riešės upės slėnyje BAST už jos ribų (584762, 6073000, 585394, 6072500 – 584048, 6073580). Riešės upėje BAST ribose ir už BAST ribų gyvų moliuskų neaptikta.

Saugomų bestuburių rūšių monitoringo Vilniaus mieste 2017 m. rezultatai

Vabzdžių rūšys Individų skaičius
Aukštieji Paneriai2017 Ežerėlių BAST2017 Riešės upės BAST2017 Verkių parkas2017 Žaliųjų ežerų draustinis2017 Dvarčionys – Baniškės2017
Akiuotasis satyras 1  3 N 1 1 N
Machaonas 1 0 N N 1 0
Marmurinis auksavabalis N N 2 10 (l)+1 (s) N N
Niūraspalvis auksavabalis N N 0 0 N N
Purpurinis plokščiavabalis N N 1 0 N N
Plačioji dusia N 0 N N N N
Ovalioji geldutė N N 0 N N N
Mažoji suktenė N N 4 ind. N N N

N – nevykdyti stebėjimai

l – lervos

s – suaugėliai

Išvada: vertinant atskiras teritorijas labai didelį spaudimą patiria Riešės upės BAST, dėl gyvenviečių plėtros, kultūrinio kraštovaizdžio plitimo link natūralių teritorijų, taip pat patenkančios taršos. Rekreacinės veiklos aktyvumas veikia Žaliųjų ežerų draustinio teritorijas.

Bestuburiai Vilniaus mieste

Vilniuje ir jo apylinkėse gyvena arti 5000 rūšių bestuburių, sudarančių beveik ketvirtąją dalį visų žinomų Lietuvoje. Visi jie yra svarbūs biologinei pusiausvyrai palaikyti, dalis jų yra išlikusių sengirių fragmentų indikatoriai, aplinkos būklės indikatoriai. Vilniuje nustatyta per 20 į raudonąją knygą įrašytų rūšių: machaonai, miškuose gyvena akiuotasis satyras, ąžuolinis ir vapsvinis stiklasparniai, žiaurusis puikiažygis, marmurinis ir niūraspalvis auksavabaliai ir kiti vabzdžiai. Dešimt Vilniaus priemiesčiuose gyvenančių vabzdžių įrašyti į Buveinių direktyvos priedus.

Vilniaus mieste sutinkamos saugomos vabzdžių rūšys

Pleištinė skėtė Ophiogomphus cecilia (Fourcroy, 1785) Lietuvoje saugoma nuo 2003 metų. Viena didžiausių populiacijų yra Neries upėje Vilniaus miesto ribose, randama ir negausiai gyvena Riešės, Turnės upėse. Vilniuje svarbios problemos – suaugėlių maitinimosi vietų trūkumas, pamiškių, miško pievų užaugimas krūmais, užstatymas. Šiuo metu pleištinės skėtės Riešės upės slėnio populiacijos būklė yra patenkinama, veisimosi buveinių būklė taip pat patenkinama, maitinimosi buveinių – patenkinama, tačiau buveinės turėtų būti tvarkomos. 2015 metais tiek Neries tiek Riešės upėje populiacija stabili. Riešės upėje stebima negausiai, Neries upėje 1 ind/m2. 2016 m. Aukštuosiuose Paneriuose prie geležinkelio pylimo buvo stebėti pleištinės skėtės suaugėliai, kurie nuo savo veisimosi vietų Neryje buvo nutolę mažiausiai 1,7 km. Stabili pleištinės skėtės populiacija stebima Riešės upėje, 2016 m. buvo patikrintas visas upės ruožas nuo Dvarykščių (585441, 6072323) iki malūno (583994, 6073622), visame šiame ruože stebimos pleištinės skėtės lervos, didžiausias tankumas – 5 ind/m2. Suaugėlių 2016 m. nebuvo stebėta.

Didysis karališkasis laumžirgis Lietuvoje saugomas nuo 1989 m. Rūšis plačiai paplitusi Europoje nuo Viduržemio jūros regiono iki pietų Švedijos. Vilniuje pavieniai individai stebimi Verkiuose prie ežerėlių, Naujuose Verkiuose prie Žaliųjų ežerų.

Baltakaktė skėtė Leucorrhinia albifrons (Burmeister, 1839) Lietuvoje saugoma nuo 2003 m. Dėl klimato pokyčių rūšies arealas traukiasi šiaurės rytų kryptimi. Vilniaus mieste ir apylinkėse randamos tik negausios ir izoliuotos populiacijos, kurios nėra stabilios. Rūšis paplitusi Verkių ežerėliuose. Baltakaktės skėtės monitoringas 2014-2016 m. buvo atliekamas Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje BAST (585669, 6072934) prie Balsio ežero. Teritorijos būklė gera, gausumas vidutinis. Draustinyje šios rūšies individai sutinkami daugiausiai įlankėlėse, priaugusios įvairių panirusių vandens augalų. Įlankose yra palankios mikrobuveinės sąlygos bei mažiau jaučiami trikdžiai, susiję su rekreacija – plaukiojimas valtinis ir pan.

Šarvuotoji skėtė Lietuvoje saugoma nuo 2003 m. Pagrindinė grėsmė rūšiai yra hidrologinių sąlygų pažeidimas jos gyvenamose buveinėse (ypač vandens telkinių nusausinimas pelkėse). Rūšis jautri buveinių taršai. Vilniaus mieste ir apylinkėse randamos tik negausios ir izoliuotos populiacijos. Rūšis paplitusi Verkių ežerėliuose. 2014-2016 m. šarvuotosios skėtės monitoringas buvo atliekamas Ežerėlių geomorfologinio draustinio ir Ežerėlių komplekso BAST. Monitoringas buvo vykdomas einant aplinkui ežerą ir stebint žirgelius pakrantėje ir virš ežero. Ežero pakrantės perimetras apie 0,1 km. Tokio dydžio buveinėje stebėtas žirgelių gausumas yra didelis, stebėjimo metu buveinės būklė gera. Buveinė natūrali, gamtotvarkos darbai pašalinant krūmus atvėrė didesnį buveinės plotą. 2016 m. aptikta nauja šarvuotosios skėtės radavietė Vilniuje – Bališkėse prie Mūrinės Vokės (570715, 6057031) – pelkėtame kanale. Šioje buveinėje stebėtas nedidelis šios rūšies žirgelio gausumas, buveinės būklė šiuo metu patenkinama, didžiausios galimos grėsmės buveinei: tarša, hidrologinio režimo pokyčiai ir statybų plėtra, žuvų įveisimas.

Žiaurusis puikiažygis Calosoma inquisitor L. Lietuvoje saugomsa nuo 1989 m. Įtraukta į Kertinių miško buveinių specializuotų rūšių sąrašą.

Didysis puošniažygis Carabus coriaceus  – 2015 m. pastebėtas nebuvo. 2015 m. buvo įvertinta buveinė – pietinis Neries upės šlaitas. Nustatyta, kad buveinė nepakitus ir nėra veiksnių galinčių neigiamai įtakoti puošniažygių populiaciją. 2016 m. Didysis puošniažygis aptiktas tik Verkiuose, Riešės upės slėnio miškuose jis neaptiktas. Šio plėšraus vabalo gausumas priklauso ir nuo jo mitybinės bazės gausumo. Buveinės būklė Verkiuose stabili.

Keturtaškis maitvabalis Dendroxena quadripunctatata L. Lietuvoje saugomas nuo 1989 m. Pagrindinės grėsmės rūšiai yra lapuočių miškų, ypatingai ąžuolynų, kirtimas, pesticidų naudojimas miškuose. Prevencinės priemonės vabalų gyvenamose vietose kovai su kenkėjais – naudoti biologinius preparatus, riboti miško kirtimą.

Niūriaspalvis auksavabalis Lietuvoje saugomas nuo 1989 m. Aptinkamas brandžiuose lapuočių ir mišriuose medynuose, senuose parkuose. Verkiai, Panerių kalvos yra svarbios šalies mastu buveinės niūraspalviui auksavabaliui, jau išnykusiam daugelyje Europos šalių. 2015 m pastebėtas nebuvo, nors Verkių parke pagrindinėje jo gyvenamoje buveinėje buvo atlikta nuosekli paieška tiek apieškant visų tinkamų medžių dreves, tiek naudojant feromonines gaudykles. 2016 m. Niūriaspalvio auksavabalio nepavyko rasti nei Verkių parke, nei Riešės upės slėnyje, nors tiek Verkių parke tiek Riešės upės slėnyje yra keletas tinkamų šiai rūšiai vystytis medžių.

Purpurinis plokščiavabalis Cucujus cinnaberinus (Scopoli, 1763) Lietuvoje saugomas nuo 2003 m. Gyvena po džiūstančių lapuočių: tuopos (Populus tremula), ąžuolo (Quercus), klevo (Acer) rečiau spygliuočių medžių žieve. Didžiausią grėsmę rūšiai kelia džiūstančių medžių iškirtimas. Vilniaus apylinkėse paplitęs Gulbinuose ir Neries RP (Vilniaus rajone). 2015 metais gausumo pokyčių nepastebėta. Nors 2015 m Riešės upės slėnyje atlikti sausuolių medžių kirtimai ženkliai sumažina vabalų mikrobuveinių kiekį. 2016 m. Purpurinio plokščiavabalio populiaciją Verkių RP galime laikyti stabilia, bet negausia, kadangi teritorija naudojama rekreacijai, aplinkui gausu gyvenamųjų namų ir sodininkų bendrijų. Didelę įtaką šiai rūšiai gali daryti ir sausuolių rinkimas malkoms ir miškų tvarkymas.

Plačioji dusia Lietuvoje saugoma nuo 2003 m. Randama Vilniaus rajone, Neries upėje. 2016 m. nebekartotas, nes gaudyklių naudojimas visada susijęs su atsitiktinių žuvimų rizika ir poveikiu populiacijai, todėl tris metus iš eilės jį vykdyti nerekomenduotina.

Ąžuolinis skaptukas Xestobium rufovillosum (De Geer, 1774) Lietuvoje saugomas nuo 2003 m. Rūšies apsaugai būtina brandžiuose lapuočių ir mišriuose miškuose palikti pavienius nudžiūvusius ąžuolus.

Ąžuolinis stiklasparnis Synanthedon conopiformis (Esper) Lietuvoje saugomas nuo 1989 m. Pagrindinės grėsmės – veisimuisi tinkamų vietų stoka, senų pažeistų ąžuolų šalinimas. Rūšies apsaugai svarbu išsaugoti senus šimtamečius pažeistus ąžuolus, ypač miškų pakraščiuose.

Vapsvinis stiklasparnis Synanthedon vespiformis (L.) Lietuvoje saugomas nuo 1989 m. Lietuvoje aptiktas Vilniuje, Verkių, Panerių ir Vingio parko ąžuolynuose. Gyvena ąžuolynuose, kur yra vėžio pažeistų ąžuolų. Pagrindinės grėsmės – tai veisimuisi tinkamų vietų trūkumas, pažeistų ąžuolų šalinimas. Rūšies apsaugai labai svarbu išsaugoti senus ligotus ar sužalotus ąžuolus, palikti nenužievintų ąžuolų kelmus.

Machaonas (Vyčiadrugis) Papilio machaon L. Lietuvoje saugomas nuo 1989 m., randamas visoje Lietuvoje, kiek dažnesnis pietinėje Respublikos dalyje. Rūšis paplitusi negausiai beveik visur antropogeniniame kraštovaizdyje, pakelėse, laukymėse, pievelėse. Gausumas atskirais metais svyruoja. Ši rūšis nėra prieraiši konkrečiai buveinei. Kiekvienais metais gali būti randama vis kitose Vilniaus savivaldybės vietose.

Baltajuostis melsvys Aricia eumedon Esp. Lietuvoje saugomas nuo 2003 m. Gyvena drėgnose buveinėse: drėgnose, krūmingose miško pievose, paupių pievose, pamiškėse, laukymėse, nors kartais stebimi ir sausose, skurdžiose pievose. Pagrindinė grėsmė kyla dėl drugio gyvenamųjų vietovių nusausinimo, intensyvaus ganymo, pavasarinių gaisrų. Būtina drugio gyvenamame plote išsaugoti nenusausintas pievas, nedeginti žolės. 2015 metais Riešės upės paupio pievose stebėtų individų būklė gera. 2016 metais Riešės upės paupio pievose stebėtų individų būklė gera, pastebėti 2 individai.

Didysis auksinukas Lycaena dispar Hw. Lietuvoje saugomas nuo 2000 m., sutinkamas visoje Lietuvoje. Pagrindinės buveinės: pelkėtos pievos ir aukštažolynai, žemapelkės, pakrančių augalų bendrijos, pelkėtų miškų kirtavietės, drėgnos miškų pievos su stambiomis rūgštynėmis. Kadangi rūšis dažniausiai sutinkama drėgnose buveinėse, todėl draudžiama buveines sausinti, deginti, užsodinti mišku. Neleistina atvirų buveinių transformacija į mišką, todėl reikia rūšies gyvenamas vietas mozaikiškai šienauti ir žiemos metu ar anksti pavasarį iškirsti sumedėjusią augaliją. Verkių RP yra pakankamai veisimosi vietų, tačiau rūšis randama retai. Svarbiausias faktorius ribojantis rūšies gausumą labai didelis reakreacijos presas. 2013-2015 m. pavieniai individai stebėti Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Baniškių pievose bei Didžiojoje Riešėje Riešės upės pievose. Tinkamos buveinės konstatuotos Kairėnuose prie Upelio, Baniškių ežerėlio rytinio kranto pievose. Stabiliai reta rūšis. 2016 m. geriausia buveinės būklė, kur gausiausia mitybinio augalo, yra Dvarčionių – Baniškių teritorijoje prie Dvarčiakos tvenkinio, kanalizuotos Upelės (Kairos), Trakų Vokės tvenkinių, mažiau – Ežerėlių BAST (pievoje prie Also ežero). Pilaitėje išlikusios nedidelės mitybinių augalų salelės, prie Buivydiškių tvenkinių mitybinis augalas labai retas.

Šiaurinis auksinukas Lycaena helle D. & S. Lietuvoje saugomas nuo 1991 m. Aptikta rytų ir pietų Lietuvoje palei upelius šaltiniuotose pievose, kuriose gausiai auga gyvatžolė.

Akiuotasis satyras Lopinga achine Sc. Lietuvoje saugomas nuo 2003 m. Įrašytas į Berno konvencijos II priedą ir Buveinių direktyvų IV priedą. Vilniaus rajone rastas vietovėse: Verkiai, N. Vilnia, Paneriai, Rudamina, Riešė, Žalieji ežerai, Skersabaliai, Dūkštos. Pagrindinė grėsmė kyla dėl miškų kirtimo, pavasarinių gaisrų pamiškėse. Gausiausiose akiuotojo satyro gyvenamose vietose būtina išsaugoti brandžius lapuočių ir mišrius miškus. 2015 m. akiuotasis satyras pastoviai stebimas parinktose vietose. Gausumo svyravimai nenustatyti. 2016 m. vis dar gausiai aptinkami Ežerėlių komplekso BAST, mažiau gausūs Riešės BAST, stebėti ir Verkiuose. Šiuo metu buveinės, kuriose buvo atliekamas monitoringas, stabilios.

Pilkažalis žvilgūnas Diachrysia zosimi Hb. Lietuvoje saugomas nuo 1989 metų. Pagrindinė grėsmė kyla dėl pelkių nusausinimo. Svarbu išsaugoti šio drugio buveines.

Vilniaus mieste sutinkami saugomi moliuskai

Ovalioji geldutė (Unio crassus Philipsson, 1788). Lietuvoje saugoma nuo 2003 m. Gyvena ne itin giliuose, švariuose, tekančiuose vandenyse su smėlio arba smėlio–žvyro dugnu. Pasitaiko ir ežeruose, turinčiuose platų smėlėtą atabradą, vietose, kur įteka ar išteka upeliai. Vilniuje ovaliosios geldutės rastos Riešės upėje atkarpoje nuo Naujųjų Verkių iki Dvarykščių, bei Dūkštos upėje prie Dūkštų. Riešės upėje gyvenimo sąlygos vidutiniškos. Auganti rekreacija, bei statybos Riešės upės rajone kelia didelę grėsmę šiai rūšiai. Galima upės tarša buitinėmis nuotekomis, kuri gali turėti lemiamos įtakos rūšies išgyvenimui. 2015 m. pastebėtas tik 1 individas 4 cm ilgio. 2016 m. monitoringas buvo atliekamas Riešės upės slėnyje BAST už jos ribų. Riešės upėje BAST ribose gyvų moliuskų neaptikta, už BAST ribų išlikę pavieniai individai. Buveinė – patenkinamoje būklėje, stebima upės tarša. Bloga būklė konstatuota ir ankstesnių stebėjimų metu. Nors iš pažiūros upės dugnas atrodo smėlio – žvirgždo, smėlio sluoksnis yra užneštas ant storo dumblo sluoksnio, dugno dumblėjimas yra vienas iš nepalankių buveinės faktorių.

Mažoji suktenė. Lietuvoje saugoma nuo 2003 m. Mažoji suktenė yra plačiai paplitus visoje Europoje, Lietuvoje paplitusi neištisai. Didžiuosiuose Gulbinuose ir Dvarykščiuose. Rūšis nukenčia nuo pavasarinio žolės deginimo, pievų sausinimo, intensyvaus ganymo, šienavimo, bei natūraliai kintant buveinei (užaugimas krūmais ir medžiais). Mažosios suktenės populiacijos būklė yra nepatenkinama. BAST teritorijoje yra keletas buveinių tinkamų gyventi šios rūšies moliuskams. Didžiausią grėsmę populiacijos išlikimui kelia pavasarinis žolės deginimas, pakrančių augalijos trypimas ar pakrančių užaugimas sumedėjusia augalija. 2015 m. stebėjimų metu nerasta. 2016 m. šio moliusko būklė Riešės BAST yra bloga, buveinių būklė tarp patenkinamos ir blogos, prognozės šios rūšies būklės yra nepalankios.

Bestuburiams gyvūnams svarbiausios buveinės

Verkiai yra svarbi buveinė niūraspalviui auksavabaliui (Buveinių direktyva, II priedas), keturdėmiui maitvabaliui, ąžuoliniui skaptukui, akiuotjams satyrui, machaonui, baltakaktei skėtei, šarvuotajai skėtei (LRK). Pagrindinės grėsmės – senų drevėtų ąžuolų naikinimas, uždaugęs pomiškis aplink auksavabalio apgyvendintus medžius.

Verkių parkas ir ypač jame augantys seni medžiai ilgą laiką buvo vertinami kaip svarbi buveinė niūraspalviui auksavabaliui. 2015 atlikus visų potencialių medžių apžiūrą, ištyrus dreves 0- 8 m aukštyje niūraspalvio auksavabalio veiklos pėdsakų neaptikta. Tačiau tvirtinti, kad niūraspalvis auksavabalis Verkių parke negyvena tvirto pagrindo nėra, nes kolekciniai individai, rasti ankstesniais metais yra žinomi. Apžiūrėti medžiai su drevėmis atitinka niūraspalvio auksavabalio gyvybinius poreikius. Verkių parkas yra akiuotojo satyro, niūraspalvio auksavabalio, purpurinio plokščiavabalio ir marmurinio auksavabalio buveinė. Niūraspalvis auksavabalis šiuo metu parke neregistruotas, nors tinkamų medžių suskaičiuota. Marmuriniam auksavabaliui gyventi daug tinkamų medžių tiek Verkių parke, tiek Riešės slėnyje. Problemiška padėtis su purpuriniu plokščiavabaliu. Parke nudžiūvę medžiai šalinami, tad šio vabalo buveinės sunaikinamos. Geriausios buveinės išlikę prie akvariuminės upelių. Kadangi reljefas apsunkina medžių išvežimą, tad lieka pakankamai tinkamų medžių vabalams veistis ir gyventi.

Verkių ežerėliai ir ypač aukštapelkinis ežerėlis yra viena svarbiausių vietų vandenyje besivystančių vabzdžių – šarvuotosios, grakščiosios ir mažosios nehalenijos bei plačiosios dusios buveinė. Šis ežerėlis bene vienintelis tokio tipo Vilniaus m. savivaldybės ribose. Žinant, kad jame veisiasi ir gyvena dar kelios saugomos stuburinių rūšys ši buveinė tampa svarbia ir nacionaliniu mastu.

Žaliųjų ežerų valstybinis kraštovaizdžio draustinis yra svarbi baltakaktės skėtės, akiuotojo satyro, machaono buveinė.

Neries upė Vilniaus m. ribose Valakupių rajone yra tinkama žmonių poilsiui. Mažą taršą šioje upės atkarpoje charakterizuoja didelė pleištinės skėtės populiacija, kuri yra saugoma.

Riešės upė ir jos pakrantės Vilniaus m. yra stipriai veikiamos urbanizacijos. Saugomos rūšys: didysis auksinukas, pleištinė skėtė, ovalioji geldutė, siauroji suktenė.  Apsaugoti nuo taršos, bebrų veiklos. Riešės upėje rasti 70 hidrobiontų taksonai: moliuskų (Mollusca) – 5, vėžiagyvių (Crustacea) – 1, mažašerių kirmėlių (Oligochaeta) – 1, vandens erkių (Arachnida) – 1, dėlių (Hirudinea) – 2, plokščiųjų kirmėlių (Platyhelminthes) – 1. Daugiausiai aptikta vabzdžių (Insecta): apsiuvų (Trichoptera) – 19 taksonų, lašalų (Ephemeroptera) – 4, ankstyvių (Plecoptera) – 2, žirgelių (Odonata) – 3, vandens blakių (Heteroptera) – 1, vabalų (Coleoptera) – 8, dvisparnių (Diptera) – 23 taksonai. Rasta pleištinės skėtės (Ophiogomphus cecilia Fourcroy) lervų; rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą 4 (I) kategorija ir įtraukta į Buveinių direktyvos II ir IV priedus. Riešės upės BAST išskirtos apsaugai šių rūšių: į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) Lietuvos raudonąją knygą įrašytoms – ovalioji geldutė (Unio crassus) (3 (R) kategorija) ir mažoji suktenė (Vertigo angustior) (3 (R) kategorija). Mažoji suktenė ir ovalioji geldutė yra įtrauktos į Buveinių direktyvos II priedą, o pleištinė skėtė – į II ir IV priedus. Deja, 2015 m. vykdyti sanitariniai kirtimai niekaip nesuderinami su šios rūšies apsauga. Mažoji suktenė dėl dalyje Riešės slėnyje pastoviai vykdomų darbų – šienavimo ar statybų plėtros yra prie išnykimo ribos.

Kairėnai, Upelės pakrantės, Baniškių ežero pakrantės yra didžiojo auksinuko, machaono buveinės.Machaonui tinkamos vietos yra beveik aplink visą Baniškių ežerą. Stambiosios rugštynės didžiojo auksinuko mitybinis augalas auga tiek Upelės pakrantėse ir Baniškių ežero rytinės dalies pievose, kurios yra optimalios auksinukui veistis.

Aukštieji Paneriai yra machaono, pavasarinio margūno buveinės.

Sauso ežero apylinkės yra machaono, tamsiosios šaškytės buveinės.