Augalai

Šiame puslapyje skaitykite:

Žaliosios teritorijos

Gamtos paveldo objektai

Verkių regioninio parko augalai

Pavilnių regioninio parko augalai

2017 metų monitoringas

2018 metų monitoringas

2021 metų monitoringas

2023 metų monitoringas

2023 metų monitoringas

Saugomų augalų monitoringas:

Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus). Pagal Vilniaus miesto biologinės įvairovės monitoringo programą 2023 m. buvo numatyta tirti dvi plačialapės klumpaitės augavietes Verkių regioniniame parke, išsidėsčiusias Gulbinų miško 32 kvartalo šlaituose ir Balsio ežero rekreacinėje zonoje. Abu šie plotai sudaro vieną gausiausių plačialapės klumpaitės populiacijų Lietuvoje. Plačialapė klumpaitė šiose tyrimų vietose auga guotais (“salelėmis”). Gulbinų miško 32 kvartalo šlaituose ir Balsio ežero rekreacinėje zonoje individų gausumas 2023 m. tirtuose laukeliuose pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

Rodiklis Laukelis 1 Laukelis 2  Laukelis 3  Laukelis 4  Laukelis 5 
Gulbinų miško 32 kvartalo šlaitai
Individų skaičius, vnt. 29 9 0 19 0
Žydinčių individų skaičius 6 3 0 8 0
Balsio ežero rekreacinė zona
Individų skaičius, vnt. 3 7 0 0 0
Žydinčių individų skaičius 0 3 0 0 0

Plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum). Apskaitos metu tirtos dvi numatytos augavietės – miško aikštėje ties Dvaro gatve ir Sapieginės pažintiniame take ties Kanklių gatve. Augavietė ties Dvaro gatve palanki plikažiedžio linlapio populiacijos augimui – pamiškė, žema žolinė augalija, nėra užpavėsinimo. Stebėjimų metu nustatyta, kad individai augo 3 m pločio ir 5 metrų ilgio juostoje, netolygiai pasiskirstę. Atsitiktinai parinktuose stebėjimų laukeliuose, bendras individų kiekis svyravo nuo 0 iki 45 individų m2. Individų gausumas tirtuose laukeliuose pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

Rodiklis Laukelis 1 Laukelis 2

Laukelis 3

Laukelis 4 Laukelis 5
Individų skaičius, vnt. 25 0 0 14 45
Žydinčių individų dalis nuo bendro skaičiaus 1 0 0 1 15

Tuo tarpu Sapieginės pažintiniame take, ties Kanklių gatve, plikažiedis linlapis neaptiktas. Laikoma, kad plikažiedis linlapis šioje vietoje yra išnykęs.

Melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata). Apskaitos metu, tirtos dvi numatytos augavietės – Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje. Abi augavietės yra arti viena kitos, augaviečių augalijos rūšinė sudėtis yra identiška. Augavietė 1 yra termofilinė pieva ant gūbrio viršaus. Aptinkami pavieniai jauni gudobelių individai. Šioje tyrimų vietoje buvo rasti 8 melsvojo gencijono individai, iš jų 5 – generatyviniai. Augavietė 2 yra termofilinė pieva, ribojasi su savaiminiu pušynu. Ypač įkaitinama vieta, pietinės ekspozicijos iš dviejų pusių ribojama tankaus pušyno. Aptinkami pavieniai jauni ąžuolų ir drebulių individai. Vyrauja žoliniai augalai, aptikti keli rykštenių individai. Šioje tyrimų vietoje buvo rastas 1 generatyvinis melsvojo gencijono individas.

Žirnialapis pelėžirnis (Lathyrus pisiformis). Monitoringo plane numatyta viena rūšies stebėjimų vieta Sapieginės pažintiniame take. Žirnialapio pelėžirnio gausumas buvo sąlyginai nedidelis, individų gausumas tirtuose laukeliuose pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

Rodiklis Laukelis 1  Laukelis 2 Laukelis 3 Laukelis 4 Laukelis 5
Individų skaičius, vnt. 3 5 0 1 3
Žydinčių individų dalis nuo bendro skaičiaus 3 5 0 1 3

Visi apskaityti individai buvo generatyviniai. Tirtų laukelių medžių ir krūmų arduose augančių augalų nebuvo. Visgi, generatyvinių individų buvimas populiacijoje rodo, kad ji yra atsinaujinanti.

Plačialapis begalis (Laserpitium latifolium). Tyrimo metu numatytoje stebėjimų vietoje plačialapis begalis neaptiktas. Papildomai buvo patikrinti aplinkiniai plotai, tačiau ir juose individai neaptikti. Dabartiniu metu išlikusios miško aikštelės yra užpavėsintos, per jas išminti takai. Laikoma kad rūšis šioje vietoje išnyko.

Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata). Tyrimo metu numatytoje stebėjimų vietoje dėmėtoji gegūnė neaptikta. Papildomai buvo patikrinti aplinkiniai plotai, tačiau ir juose individai neaptikti. Dėmėtoji gegūnė yra šviesiamėgis augalas, nepakenčia užpavėsinimo, neatlaiko konkurencijos su kitais augalais, auga bendrijose su reta žolių danga, todėl dabartinės sąlygos jai nepalankios. Dabartiniu metu išlikusios miško aikštelės yra užpavėsintos, per jas išminti takai. Laikoma kad rūšis šioje vietoje išnyko.

Miškinė monažolė (Glyceria nemoralis). Monitoringo plane numatyta viena monitoringo vieta – ties Cedrono upeliu. Miškinės monažolės gyvybinga populiacija buvo aptikta Cedrono upelio pakrantėje. Individai augo vientisame plote, kuris užėmė apie 4 m2. Individų gausumas tirtuose laukeliuose pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

Rodiklis Laukelis 1  Laukelis 2 Laukelis 3 Laukelis 4 Laukelis 5
Individų skaičius, vnt. 9 0 11 0 7
Žydinčių individų skaičius, vnt. 7 0 9 0 7

Augavietė pakankamai šviesi, sumedėjusi stambi augalija prasideda už kelių metrų nuo augavietės. Didelę grėsmę miškinei monažolei šioje vietoje kelia invazinės rūšys, tokios kaip Impatiens grandulifera ir Impatiens parviflora, kurios skverbiasi į augavietę. Augavietėje aptikti keli jauni Ulmus glabra individai, Geum macrophyllum, Circaea alpina. Iš samanų aptikta Pleurozium schreberi. Tačiau šiuo metu miškinė monažolė saugomos rūšies statuso yra netekusi.

Kardalapis garbenis (Cephalanthera longifolia). Monitoringo plane numatyta viena stebėjimų vieta, kurioje kardalapis garbenis neaptiktas. Visgi, augalas aptiktas gretimoje teritorijoje, miško proskynoje. Kardalapiai garbeniai šioje vietoje nesudarė kompaktiškų sąžalynų, bet augo išsibarstę po keletą individų visoje teritorijoje. Individų gausumas tirtuose laukeliuose pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

Rodiklis Laukelis 1 Laukelis 2  Laukelis 3

Laukelis 4 

Laukelis 5 

Individų skaičius, vnt. 5 5 0 0 0
Žydinčių individų dalis, vnt. 3 1 0 0 0

Stačioji dirvuolė (Agrimonia pilosa). Monitoringo plane buvo numatytos tirti trys augavietės Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje. Turimi duomenys rodo, kad populiacija yra ženkliai padidėjusi ir puikios būklės. 1 augavietė, plotas 4×6 m, šienaujama pamiškės aikštelė tarp miško takelio ir medyno. Tyrimų vietoje suskaičiuoti 43 stačiosios dirvuolės individai, iš kurių 13 – generatyviniai (užimamas plotas apie 0,72 m2). 2 augavietė, šalia Kaukysos upelio, šienaujama pamiškės aikštelė tarp lauko takelio ir medyno. Tyrimų vietoje suskaičiuotas 41 stačiosios dirvuolės individas, iš kurių 17 – generatyviniai (užimamas plotas apie 5 m2). 3 augavietė, miško aikštelė, nešienaujama. Tyrimų vietoje suskaičiuotas 71 stačiosios dirvuolės individas, iš kurių 27 – generatyviniai (užimamas plotas apie 20 m2).

Žalioji dvyndantė (Dicranum viride). Monitoringo plane buvo numatyta viena stebėjimo vieta Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje, Verkių regioniniame parke. Žalioji dvyndantė ant liepos kamieno augo 0,8–1,8 m aukštyje, jos padengimas buvo apie 14 cm2. Pagrindinės grėsmės žaliosios dvyndantės populiacijoms yra miškų kirtimas, sunaikinantis tinkamus substratus populiacijoms atsinaujinti bei pažeidžiantis šios rūšies populiacijų gerai būklei palankų mikroklimatą. Remiantis turimais duomenimis, populiacijos būklė išlieka stabili.

Žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus). Monitoringo plane buvo numatyta viena stebėjimo vieta Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, Verkių regioniniame parke. Žvilgančiosios riestūnės sąžalynas aptiktas ties apipelkėjusio ežerėlio pakraščiu. Tyrimų  metu žvilgančiosios riestūnės populiacijos būklė buvo gera, maždaug 5 m2 plote buvo beveik ištisinis jos sąžalyno plotas.

Šiurpinis žvakidumblis (Lychnothamnus barbatus). Lychnothamnus barbatus išplitęs visame Balsio ežere, išskyrus šiaurinę įlanką, tačiau vešliausi jo sąžalynai plyti pietinėse įlankose ir palei vakarinį pakraštį, nuo 0,5 iki 9 m gylyje. Šiurpinio žvakidumblio gausumas transektose pateikiamas žemiau esančioje lentelėje. 

Gylio intervalas, m 0-1 1-2 2-3 3-4 4-5
Transekta 1 1 2 3 2
Transekta 2 2 4
Transekta 3 5 4 4 5 2
Transekta 4 2 3 2
Transekta 5 2

Invazinių augalų monitoringas:

Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi). Sosnovskio barštis, kaip sparčiai Lietuvoje plintantis ir grėsmę aplinkai bei žmonių sveikatai keliantis augalas, yra įtrauktas į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą. Invazinio augalo apskaita atlikta dvejose monitoringo plane numatytose vietose – Vilnios upės šlaite ties Belmontu ir mezofitų pievoje ties Gulbinėlių gatve. Vilnios upės šlaitas ties Belmontu, įrengtoje 20 m ilgio ir 1 m pločio transektoje sosnovskio barščiai aptikti tik 2 tiriamuosiuose laukeliuose. Viso aptikti 3 itin jauni individai (10-15 cm aukščio). Mezofitų pievoje ties Gulbinėlių gatve ankstyvą pavasarį jauni sosnovskio barščiai buvo aptikti pievoje greta melioracijos kanalo. Liepos mėnesį vykdant monitoringo darbus, sosnovskio barščių šioje vietoje aptikti tik jauni individai. Įrengtoje transektoje suskaičiuoti 5 individai (12-17 cm aukščio), kurie buvo pasiskirstę netolygiai. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija jau keli metai iš eilės vykdo sosnovskio barščio naikinimo darbus iškasant jaunus individus. Šiais metais invaziniai augalai buvo kasti jau kelis kartus. Tikėtina, kad nuolat vykdant naikinimo darbus sosnovskio barštis šiose teritorijose nebeatsikurs. Visgi ankstesniais metais susiformavęs sėklų bankas leis šiam invaziniui augalui išauginti naujus ūglius dar bent kelis metus. Rekomenduojama tęsti sosnovskio barščio kasimo darbus visu vegetacijos sezonu.

2021 metų monitoringas

Retųjų augalų monitoringas

Plikažiedžio linlapio monitoringas vykdomas pamiškės pievoje prie Dvaro gatvės, netoli nuo Žaliųjų Ežerų gatvės esančioje augavietėje. Populiacija išsidėsčiusi tarp dviejų nevažinėjamų keliukų esančioje nedidelėje salelėje ir miško pakraštyje, pamiškės pievoje. Keliukais dabar nevažinėjama, tik vaikšto pėstieji, tačiau jie tebeveikiami silpnos erozijos. Pamiškėje yra pavienių augalų, jie užima apie 2 m pločio ir apie 9 m ilgio juostą. Šiuose ploteliuose linlapis dominuoja, sudaro ištisinę dangą. Pastarųjų tyrimų metu nustatyta, kad jo populiacija akivaizdžiai atsikuria, ją sudaro gausūs, gyvybingi sėklas subrandinantys augalai.

Plačialapės klumpaitės augimo teritorijoje numatyti gamtotvarkos darbai buvo įgyvendinti 2012– 2014 metais. Iškirstas pomiškis ir menkaverčiai krūmai, iškirsta mediena pašalinta iš teritorijos, panaikintos ir natūralizuotos buvusios laužavietės ir savavališki takai, teritorija aptverta ir stebima kameromis. 2015 m. stebėtas ženklus plačialapės klumpaitės individų skaičiaus padidėjimas. Tirtuose 3 monitoringo poligonuose vidutinis klumpaičių tankumas 100 m2 siekė 615–717 individų. Visuose poligonuose dominavo vegetatyviniai, nežydintys individai. Šių metų tyrimų duomenys rodo, kad generatyvinių individų skaičius gerokai padidėjo. Kartu išliko santykinai didelis vegetatyvinių individų skaičius. Tai rodo, kad augalai pasiekia brandą ir subrandina sėklas ir populiacija nuolat atsinaujina.

Stačiosios dirvuolės ilgalaikiai stebėjimai Verkių regioniniame parke vykdomi prie Trinapolio bažnyčios, ties koplyčiomis, šalia laiptų. 2016 m. atlikus tyrimus nustatyta, kad populiacijos dominavo generatyviniai individai su pavieniais vegetatyviniais augalais. Atlikti tyrimai 2021 metais parodė, kad populiacijos būklė išliko stabili, su dominuojančiais generatyvinias individais. Jauni nebsubrendę augalai sudarė mažiau nei 50%.

Invazinių augalų rūšių monitoringas

Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose aptinkamos 13 invazinių augalų rūšių: Sosnovskio barštis, kanadinė elodėja, raukšlėtalapis erškėtis, vėlyvoji ieva, uosialapis klevas, gausialapis lubinas, didžioji rykštenė, kanadinė rykštenė, baltažiedė robinija, šluotinis sausakrūmis, bitinė sprigė, smulkiažiedė sprigė, vienametė šiušelė. Parkų teritorijose itin stipriai išplitusios sprigės, rykštenės ir viena agresyviausių invazinių augalų rūšių, drąstiškai keičiančių aplinką ir galinčių tiesiogiai pakenkti parkų lankytojams – Sosnovskio barštis. Nuo 2018 metų, taikant gausumo kontrolės priemones – herbicidus, iškasimą, žiedynų karpymą, individų tankis sumažėjo daugiau nei 60%.

2018 metų monitoringas

Invazinių augalų rūšių monitoringas

Sosnovskio barščio monitoringas 2018 m. Pavilnių RP

Rūšis Koordinatės (LKS) 2018 m. gausumas, būklė Biotopas
Heracleum sosnowskyi Manden. – Sosnovskio barštis 586402  6061160 Užimamas plotas – 1,4312 ha. Barščiai 100 % padengia visą plotą. Pradėtas Sosnovskio barščio populiacijos gausos reguliavimas, nupurškiant herbicidų mišiniu birželio pradžioje Nešienaujama ir neganoma apleista pieva, nedidelio šlaito pietinėje pusėje

Verkių RP direkcijos duomenimis 2018 m. pradėta šios Sosnovskio barščio radimvietės naikinimas, naudojant visas galimas saugomose teritorijose priemones. Sosnovskio barščio populiacijos gausa buvo reguliuojama 1 ha plote. Sosnovskio barščio naikinimui naudotas herbicidų „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“ mišinys. Nupurkšta vieną kartą, birželio pirmą savaitę.

2017 metų monitoringas

Retųjų augalų monitoringas

Stačioji dirvuolė. 2017 m. rastos 36 stačiosios dirvuolės: 2 jauni, 28 vegetatyviniai ir 10 generatyvinių individų.

Plačialapė klumpaitė. 2017 m. tirtuose poligonuose plačialapių klumpaičių tankis buvo apie 1800 ind. 100 m2 ploto – apie 1000 generatyvinių ir apie 800 vegetatyvinių individų.

Šiurpinis žvakidumblis. 2017 m. gausumas ir paplitimas nesikeitė, kaip ir ankstesniais 2016 m. šiurpiniai žvakidumbliai dengė 80 % dugno ploto 0,5 m gylyje, 50 % dugno ploto 2 m gylyje ir 30 % dugno ploto 4 m gylyje.

Plikažiedis linlapis. 2017 m. plikažiedžio linlapio populiaciją sudarė jau 2016 m. vertinta 2 x 9 m ploto teritorija, kurioje pakartotinai suskaičiuota apie 280 augalų – apie 180 vegetatyvinių ir 100 generatyvinių. Papildomai inventorizuoti dar du atsikūrę ploteliai, 2 x 2 m ploto, kur suskaičiuota 540 generatyvinių individų ir apie 80 vegetatyvinių ir 2 x 4 m ploto, kur suskaičiuota 540 generatyvinių individų ir apie 380 vegetatyvinių.

Pavilnių RP, Antakalnyje, Sapieginės pažintinio tako pakraštyje, pušyne, (6062599, 587255) 2017 m. plikažiedžio linlapio individų šioje vietoje Pavilnių RP neaptikta.

Smiltyninis gvazdikas. 2017 m. augavietėje rasta 4 smiltyninių gvazdikų – 3 žydintys ir 1 jaunų augalų.

Žirnialapis pelėžirnis. 2017 m. augavietėje suskaičiuota 40 vegetatyviniai ir 15 generatyvinių – viso 55 augalas.

Melsvasis gencijonas. 2017 m. augavietėje suskaičiuota 550 augalų – 220 vegetatyvinių ir 330 generatyvinių.

Kardalapis garbenis. 2017 m. Vokės senslėnio šlaitų geomorfologiniame draustinyje stebėti 6 žydintys kardalapių garbenių individai. Stebimas ženklus populiacijos sumažėjimas, kurio priežastys iki galo neišaiškintos. Tai gali būti susiję su natūralia populiacijos fliuktuacija arba su mechaniniu augalu pažeidimu, po kurio augalai pereina į antrinės ramybės būseną arba žūva. Didžiausia grėsmę populiacijai kelia miško susivėrimas, žiedų skynimas ir trypimas.

Plačialapis begalis. 2017 m. Cedrono upelio slėnyje plačialapis begalis tyrimų metu nebuvo surastas. Populiacijoms grėsmę kelia tiek plynieji kirtimai, tiek ir per didelis medynų susivėrimas.

Dėmėtoji gegūnė. Tyrimų metu augalas Cedrono upelio slėnyje nebuvo surastas. Tikėtina, kad ši rūšis tyrimų vietoje išnyko dėl padidėjusio substrato derlingumo.

Miškinė monažolė. Cedrono upelio slėnyje miškinės monažolės populiacija skaitlinga, šios rūšies augalai auga pavieniui ir sudaro kelis sąžalynus upelio vagos pakraščiuose. Augalams didelę grėsmę kelia invazinės rūšies Impaties parviflora įsigalėjimas bendrijoje ir sukelta bendrijų kaita. Upelio vagoje ir aplinkinėje teritorijoje randama įvairių atliekų, kurios užteršia dirvožemį ir apsunkina augalų augimą.

Smiltyninis laibenis. Tirtos bendrijos įsikūrusios Vilniaus Trijų Kryžių Kalno pietinio šlaito vidurinėje dalyje Vilniaus valstybiniame kultūriniame pilių rezervate. Populiaciją sudaro keliolika individų augančių atskiromis grupėmis, pietinės ekspozicijos šlaite, apie 100 metrų atkarpoje. Augalai žydi, brandina sėklas. Didžiausia grėsmė populiacijai kyla dėl erozijos ir mechaninių pažaidų, kurias sukelia žmonės eidami šalia įrengtų laiptų. Iš kitos pusės grėsmę kelia šlaito apaugimas greitai augančiais medžiais ir krūmais.

Išvados:

2017 m. retųjų augalų monitoringo duomenys parodė, kad iš esmės nesikeičia ilgalaikių augalų populiacijų dinamikos dėsningumai. 2017 m. vegetacijos sezono išskirtinis tuo, kad pastebėtas generatyvinių augalų populiacijose pagausėjimas.

Dauguma tirtų retų ir saugomų augalų populiacijų yra pievų bendrijose, kuriose natūrali bendrijų sukcesija vyksta pakankamai greitai. Nustojus pievas šienauti ir ganyti, jos apauga medžiais ir krūmais ir pirmi jautriausiai į tokius pokyčius reaguoja reti ir saugomi augalai. Miškų buveinėse augančios plačialapės klumpaitės nyksta dėl natūralios augavietės bendrijų sukcesijos – trako tankėjimo ir užaugimo krūmais bei tiesioginio augalų naikinimo. Lėčiausiai natūrali sukcesija vyksta vandens augalų buveinėse, todėl augalams reikšmingesnė antropogeninė įtaka.

Retųjų ir saugotinų augalų populiacijas miesto teritorijoje ypač veikia tiesioginė žmogaus veikla. Tai tiesioginis augalų naikinimas – skynimas, kasimas, poilsiavimas, nelegalūs takai, dviračių trasos, važinėjimas automobiliais ir keturračiais. Laiku ir tinkamai pritaikius gamtotvarkos priemones galimas visiškas augalų populiacijos atsikūrimas.

 Invazinių augalų rūšių monitoringas

Biologiniu ir rekreaciniu požiūriais pavojingos svetimžemės rūšies – Sosnovskio barščio H. sosnowskyi stebėjimas Pavilnių RP.

Sosnovskio barščio monitoringas 2017 m. Pavilnių RP

Rūšis Koordinatės (LKS) 2017 m. gausumas, būklė, užimamas plotas Biotopas
Heracleum sosnowskyi Manden. – Sosnovskio barštis 586402  6061160 Barščiai 100 % padengia visą plotą, gausu žydinčių, lapai dengia visą paviršių, kitų augalų nėra Nešienaujama ir neganoma apleista pieva, nedidelio šlaito pietinėje pusėje

Išvados:

Invaziniai augalai Sosnovskio barščiai Verkių RP parinktoje teritorijoje 100% dengė užimtą plotą, kaip ir 2016 m. Sprendžiant invazinių rūšių problemas, būtina sukurti efektyvią kontrolės sistemą, kuri užkirstų kelią panašių problemų atsiradimui. Verkių RP 2018 m. planuojama imtis visų saugomose teritorijose galimų priemonių naikinant Sosnovskio barščius šiame plote.

Žaliosios teritorijos

Kartu su 2017 – 2022 m. aplinkos monitoringo programa, Vilniaus mieste pradėta miesto viešų erdvių, parkų, skverų su skirtingu urbanizacijos lygiu stebėsena. Pagrindinis tikslas – išaiškinti šių žaliųjų zonų būklę, nustatyti gyvosios gamtos atstovų adaptacines galimybes miesto sąlygoms, su galimybe, pritaikyti edukacijai. Plačiiau galima susipažinti su su atskirų tyrimų duomenimis:

Vingio ir Kalnų parkų preliminarūs botaniniai tyrimai, 2021 m.

Dvarčionių ir Šeškinės Ozo teritorijų preliminarųs botaniniai tyrimai, 2019 m.

Jeruzalės, Lūžių parko, P. Cvirkos skvero, Jamanto parko teritorijų preliminarūs botaniniai tyrimai, 2018 m.

Gamtos paveldo objektai

Botaniniai gamtos paveldo objektai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai.

2017 m. rugsėjo-spalio mėn. visame Vilniuje buvo atliktas detalus sumedėjusių gamtos paveldo objektų (GPO) inspektavimas monitoringo tikslais. Inspektavimo metu buvo identifikuojami ir aprašinėjami tik vizualiai matomi sumedėjusių gamtos paveldo objektų parametrai. Viso buvo ištirta ir aprašyta 170 sumedėjusių subjektų. 2021 m. vegetacijos periodo pabaigoje buvo atliktas pakartotinis inspektavimas, siekiant palyginti GPO būklę ir pokyčius.

Apibendrinatn tyrimus: medžių fiziologinis gyvybingumas patenkinamas – dalinai pažeistos augalų gyvybinės funkcijos; dėl ilgalaikio netinkamo, žalojančio genėjimo suformuota netipiška rūšims, silpna laja. Daugumos medžių bio-mechaninis gyvybingumas (statika) progresuojančiai prastėja. 2021 m. buvo užfiksuoti 8 žuvę subjektai. Plačiau galima susipažinti atskirų želdinių informacija ir brėžiniais 2017 – 2021 m.:

2017 – 2021 m. tyrimų palyginamieji rezultatai rezultatai

2021 m. žolinių GPO tyrimai

Verkių regioninio parko augalai

Verkių regioninis parkas, ypač Žaliųjų ežerų apylinkės nuo seno garsėjo kaip teritorija, kurioje gausu retų augalų. Iš viso nurodomos 34 augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą 2008 m. atlikus išsamius Verkių regioninio parko floros tyrimus, 2011 m. juos patikrinus, nustatyta, kad nemažos dalies retų rūšių populiacijos išnykusios arba yra tokios mažos, kad jų neįmanoma aptikti per vieną sezoną trunkančius tyrimus.

Retos ir saugomos augalų rūšys:

Stačioji dirvuolė Agrimonia pilosa L. – reta rūšis, įrašyta į Europos Sąjungos buveinių direktyvos II priedą. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis kol kas neįtraukta. Verkių regioniniame parke aptinkamos dvi nedidelės šios rūšies populiacijos.

Atlikus pakartotinius tyrimus 2011 m. ir 2015 m. bendrijų, kuriose auga Stačioji dirvuolė, struktūra išliko nepakitusi. Populiacijos sudėtis taip pat išliko stabili. Dominavo vešlūs generatyviniai individai (2011 m. aptikta 34, 2015 m. – 36), jaunų, nežydinčių individų nustatyta atitinkamai 14 ir 12. 2016 m. rastos 46 stačiosios dirvuolės: 7 jauni, 9 vegetatyviniai ir 30 generatyvinių individų.

Stačioji vaisgina Ajuga pyramidalis L. – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2(V) kategorija). Visoje Lietuvoje rūšies populiacijos ir jų skaičius mažėja. Verkių regioniniame parke aptiktos dvi populiacijos.

Šakotoji ratainytė Cladium mariscus (L.) Pohl – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2(V) kategorija). Gana reta, buveinių pokyčiams jautri rūšis. Verkių regioniniame parke teritorijos dalyje aptikta viena populiacija.

Plačialapė klumpaitė Cypripedium calceolus L. – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2(V) kategorija), Europos Sąjungos buveinių direktyvos II priedą, Berno konvencijos saugomų rūšių sąrašą, CITES I priedą. Buveinių sąlygų pokyčiams jautri ir tiesiogiai žmonių naikinama rūšis. Verkių regioniniame parke populiaciją sudaro kelios, nevienodo tankumo ir skirtingą plotą užimančios augalų grupės, išsidėsčiusios Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje ir Balsio ežero rekreacinėje zonoje. Atliekant pakartotinus tyrimus 2015 m. stebimas ženklus plačialapės klumpaitės individų skaičiaus padidėjimas. Tirti 3 monitoringo poligonai. Vidutinis klumpaičių tankumas 100 m2 siekė 615–717 individų. Visuose poligonuose dominavo vegetatyviniai, nežydintys individai. Generatyviniai žydintys individai sudarė apie 30 % kiekviename iš tirtų poligonų. Tokia struktūra yra tipinga atsikuriančioms cenopopuliacijoms. Balsio ežero pakrantė. 2015 m. stebimas ženklus plačialapės klumpaitės individų skaičiaus padidėjimas. Vidutinis jų tankumas 100 m2 siekė 140 individų, iš jų 107 vegetatyviniai nežydintys individai, o 33 – žydintys. 2016 m. tirtuose poligonuose plačialapių klumpaičių tankis buvo apie 1100 ind. 100 m2 ploto – apie 800 generatyvinių ir apie 300 vegetatyvinių individų.

Baltijinė gegūnė Dactylorhiza baltica (Klinge) Nevski. (Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver.) – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (5(Rs) kategorija). Gana dažna, buveinėms mažai reikli rūšis, pakanti antropogeniniam poveikiui. Verkių regioniniame parke aptikta keturiose vietose.

Aukštoji gegūnė Dactylorhiza fuchsii (Druse) Soó – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (4(I) kategorija). Paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau nevienodai. Nyksta dėl miškų buveinių pokyčių. Verkių regioniniame parke aukštosios gegūnės populiacija aptikta Turniškės kraštovaizdžio draustinyje, Turniškės upelio slėnyje žemiau popieriaus fabriko.

Tamsialapis skiautalūpis Epipactis atrorubens (Hoffm.) Besser – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2(V) kategorija). Gana retas, buveinių pokyčiams jautrus augalas.

Melsvasis gencijonas Gentiana cruciata L. – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2(V) kategorija). Gana reta, nyksta dėl buveinių – pievų ir pamiškių – pokyčių. Verkių regioniniame parke dabar žinomos trys cenopopuliacijos. Dvi iš jų yra Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio ir Balsio ežero rekreacinės zonos teritorijoje. 2016 m. augavietėje suskaičiuota 350 augalų – 220 vegetatyvinių ir 130 generatyvinių.

Statusis atgiris Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank et Mart. – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (5(Rs) kategorija). Visoje Lietuvoje tinkamose buveinėse paplitusi, nors paprastai negausi rūšis. Verkių regioniniame parke pasitaiko daugelyje tinkamų buveinių – pelkėtuose miško sklypuose. Pati didžiausia ir gausiausia populiacija yra vakarinėje Raistelio ežero pakrantėje.

Plačialapis begalis Laserpitium latifolium L. – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (5(Rs) kategorija). Apyretė, bet gana gausias populiacijas sudaranti rūšis. Verkių regioniniame parke aptinkamas Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje.

Šiurpinis žvakidumblis Lychnothamnus barbatus (Meyan) Leonh. – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (1(E) kategorija). Labai retas, buveinių sąlygų pokyčiams labai jautrus dumblis. Rūšis išplitusi visame Balsio ežere, išskyrus šiaurinę įlanką. 2015 metų tyrimo duomenimis šiurpinis žvakidumblis išplitęs apie pusėje ežero: pietinėje ežero dalyje, palei vakarinį pakraštį ir palei rytinį pakraštį. Vešliausi sąžalynai plyti pietinėse ežero įlankose (buvusioje valčių prieplaukoje ir šalia jos), kuriose šiurpinis žvakidumblis, daugiau ar mažiau gausiai augdamas, sudaro nepertraukiamą sąžalynų juostą 0,5–4,5(5) m gylio zonoje. Pavienių augalų aptinkama iki 6 m gylio. Vešlūs žvakidumblio sąžalynai tęsiasi ir palei vakarinį pakraštį, tačiau jie nesudaro ištisos juostos. Vietomis žvakidumblis auga nuo pakraščio (0,5 m) iki 5 m gylio, kitur sąžalynai tik pakraštyje iki 1 m gylio. Palei rytinį pakraštį žvakidumblio paplitimas ypač fragmentiškas – jis aptinkamas įvairiose gylio zonose, tačiau niekur nesudaro dominuojančių sąžalynų. Šiurpinis žvakidumblio populiacijų būklė pietinėse įlankose ir vakariniame pakraštyje gali būti vertinama kaip gera, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tą faktą, kad šių augalų augimo gylis tolydžio mažėja, tuo pačiu mažėja ir jų užimamas plotas. 2016 m. šiurpiniai žvakidumbliai dengė 80 % dugno ploto 0,5 m gylyje, 50 % dugno ploto 2 m gylyje ir 30 % dugno ploto 4 m gylyje.

Vienalapis gedutis Malaxis monophyllos (L.) Sw. – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2(V) kategorija). Reta, nedideles populiacijas sudaranti, buveinių pokyčiams jautri rūšis. 2008 metais tyrimų metu rasti tik 4 žydintys augalai. Nežydinčių, nepaisant paieškų, nebuvo rasta. Populiacija yra ties kritine riba ir gali labai greitai išnykti.

Pajūrinis sotvaras Myrica gale L. – Lietuvoje labai reta rūšis, aptinkama tik vakarinės dalies pelkėse. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (3(R) kategorija). Verkių regioniniame parke Myrica gale buvo pasodintas 1962 m. Dabar čia augalas natūralizavęsis, jo yra apie 300 individų, žydi ir dera. Tačiau introdukuota, nors ir reta rūšis, negali būti laikoma botanine vertybe. Žinoma, antropogeninės kilmės populiacija gali būti svarbi rūšies genofondo apsaugai.

Vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens (L.) Mill. – rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2(V) kategorija) ir Europos Sąjungos buveinių direktyvos II priedą. Verkių regioniniame aptinkama Žaliųjų ežerų apylinkėse.

Balandinė žvaigždūnė Scabiosa columbaria L. – rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą (3(R) kategorija). Verkių regioniniame parke nereta, tinkamose buveinėse paplitusi beveik visoje Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Dažniausiai aptinkama tinkamose buveinėse Balsio ežero pakrantėse ir beveik visuose rytinio Gulbino ežero kranto šlaituose.

Plikažiedis linlapis Thesium ebracteatum Hayne – nykstanti, rytinėje Lietuvos dalyje dažniau aptinkama, į Lietuvos raudonąją knygą (2(V) kategorija) ir Europos Sąjungos buveinių direktyvos II priedą įrašyta rūšis. Verkių regioniniame parke aptiktos dvi šios rūšies populiacijos – netoli Balsio ežero ir prie Dvaro gatvės. 2015 metų duomenimis plikažiedžio linlapio populiacija nurodytoje teritorijoje užima apie 3 m pločio ir 44 m ilgio plotą. Pamiškėje yra pavienių augalų, jie užima apie 2 m pločio ir apie 9 m ilgio juostą. Šiuose ploteliuose plikažiedžio linlapio dominuoja, sudaro ištisinę dangą. Pastarųjų tyrimų metu nustatyta, kad plikažiedžio linlapio populiacija akivaizdžiai atsikuria, ją sudaro gausūs, gyvybingi sėklas subrandinantys augalai. Kitas teigiamas aspektas, atsikuria stepinėms pievoms tipinga bendrijų struktūra. 2016 m. plikažiedžio linlapio populiacija apėmė 2,7×50 m ploto teritoriją, kurioje priskaičiuota apie 2000 augalų – 1300 vegetatyvinių ir 700 generatyvinių individų. Pamiškėje (0583718, 6069199) 2016 m. duomenimis ši plikažiedžio linlapio populiacija apėmė 2 x 9 m ploto teritoriją, kurioje priskaičiuota apie 280 augalų – apie 180 vegetatyvinių ir 100 generatyvinių individų. Šioje vietoje plikažiedžio linlapio populiacija irgi akivaizdžiai atsikuria, ją sudaro gausūs, gyvybingi sėklas subrandinantys augalai.

Pavilnių regioninio parko augalai

Buveinių direktyvos II priedo augalų rūšys esančios Pavilnių regioniniame parke:

Stačioji dirvuolė Agrimonia pilosa Ledeb. – 2003 m. buvo negausi (rastas vienas individas), tuo tarpu 2011 m. rūšis nebuvo aptikta. 2015 ir 2016 m. rūšis nebuvo aptikta.

Smiltyninis gvazdikas Dianthus arenarius L. – rūšiai tinkamas biotopas yra smėlėtas, reta žoline augalija apaugęs plotas. 2003 m. rūšis nebuvo gausi, 2011 m. buvo įvertinta, kad rūšis labai negausi, augavietę sudarė juosta apie 4 m pločio nuo pušyno pakraščio, apie 0,05 ha plote. Būklės pokyčiai yra vertinami kaip Sumažėjęs gausumas dėl žolinės dangos sutankėjimo. 2015 m. augavietė smarkiai išvažinėta keturračiais. Bendrijos, kuriose auga smiltyninis gvazdikas išsidėsčiusios atskirais fragmentais, ištisinės dangos nesudaro. Aptikti 6 smiltyninio gvazdiko žydintys individai. Rekomenduojama šią nedidelę teritoriją nuolat valyti nuo krūmų ir pagal galimybes riboti žmonių ir mašinų lankymąsi. 2016 m. augavietėje rasta 20 smiltyninių gvazdikų – 6 žydintys ir 14 jaunų augalų.

Plikažiedis linlapis Thesium ebracteatum Hayne – rūšies biotopas yra pažintinio tako pakraštyje, pušyne 2003 m. rūšis nebuvo aptikta. Tuo tarpu 2011 m. rūšis buvo aptikta 2 m2 plote buvo rasti 5 individai, iš jų 4 augalai žydintys. Vertinant rūšies būklės pokyčius ji vertinama kaip gera, tačiau dėl mažo ploto ir intensyvios rekreacijos yra lengvai pažeidžiama. 2015 ir 2016 m. šioje vietoje plikažiedžio linlapio augalų neaptikta. Pagrindinė išnykimo priežastis – augavietės užaugimas menkaverčiais, plačios ekologinės amplitudės augalais. Rekomenduojama šienauti atviras, pievų bendrijoms tinkamas teritorijas.

Žirnialapis pelėžirnis Lathyrus pisiformis L. – 2008 m. stebimas gausumas apie 50 individų. Lietuvos raudonosios knygos (1992) duomenimis Lietuvoje žinomos tik trys šios rūšies augalų radimvietės. 2015 m. pakartotinų tyrimų duomenimis nustatyti neigiami bendrijų, kuriose auga žirnialapis pelėžirnis, pokyčiai. Stebimas medžių ir krūmų suvešėjimas. Pasikeitus aplinkos sąlygoms, ženkliai sumažėjo (užfiksuota 15) žirnialapio pelėžirnio individų. 2016 m. augavietėje suskaičiuota 37 vegetatyviniai ir 14 generatyvinių – viso 51 augalas.

Melsvasis gencijonas Gentiana cruciata L. – 2014 m. šioje teritorijoje buvo vykdytos gamtotvarkos priemonės: iškirsti ypač buvę tankūs Prunus sp ir Crataegus sp. krūmynai, šienaujami atviri plotai. 2015 m. vykdytų tyrimų duomenimis šioje teritorijoje aptikta apie 320 melsvojo genciono individų. Populiacijos struktūra: 20 % generatyviniai individai (žydintys), 40 % vegetatyviniai individai (nežydintys), 40 % daigai. Tokios struktūros populiacija yra gyvybinga ir turi didelį potencialą atsikurti. Rekomendacijos populiacijos palaikymui ir apsaugai: šienauti kasmet paskutinę liepos mėn. savaitę, esant reikalui šalinti atsikuriančių krūmų kelmus. Du kartus per vegetacijos sezoną šienauti invazinių augalų sąžalynus. 2016 m. augavietėje suskaičiuota 350 augalų – 220 vegetatyvinių ir 130 generatyvinių.