Seminare studijuota Austrijos specialistų edukacinių erdvių kūrimo patirtis (I). Hirschtetten teminiai sodai.

Paskelbta 2017|09|01

Bendrojo ugdymo kaitos kryptyse akcentuojama patirtinio, tiriamojo, kūrybinio, interpretacinio mokymosi svarba, nes toks mokymasis sukuria giluminius teorijos ir praktikos ryšius, susietus su realiu gyvenimu. Aktyvus mokymasis vyksta ne tik mokykloje, bet ir gamtoje, įvairiose institucijose. Ypač tam tinka parkai ir sodai, kuriuose, sukūrus edukacines erdves, galimas asmens ugdymasis visą gyvenimą.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvos gėlininkų sąjunga (LGS) organizavo seminarą, kurio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su jau funkcionuojančiomis edukacinėmis erdvėmis Austrijos teminiuose soduose. Seminare dalyvavo pedagogai, studentai, mokslininkai ir gamtos mylėtojai, kurie norėjo gilinti žinias ir įgūdžius jaukios pažintinės aplinkos kūrimo srityje. Seminaro mokslinės vadovės dr. Regina Juodkaitė (LGS pirmininkė, VU botanikos sodo mokslo darbuotoja) ir dr. Ona Motiejūnaitė (LGS valdybos narė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos poskyrio ekologė, Vilniaus kolegijos docentė) parengė išsamią metodinę medžiagą su nuorodomis veiklai ir konkrečiomis užduotimis kiekvienam teminiam sodui.
Vienas iš tokių teminių sodų – visuomenei laisvai prieinamas Hirschtetten gėlių sodas. Sodas kuriamas nuo 1952 m. Per eilę metų buvo sukurtas originalus skirtingų teminių sodų parkas, kuris nuolat keičiasi. Nuo 2003 metų įgyvendinta tūkstančiai edukacinių projektų. Čia visuomenei pristatomos įvairiausios sodo dizaino idėjos. Išradingai kuriama raminanti, atpalaiduojanti, žaisminga, informatyvi aplinka. Sukurtos erdvės vilioja įvairaus amžiaus žmones, kiekvienas čia randa jam mielų ir įdomių užsiėmimų. Kuriama aplinka supažindina su sodo kultūra, gamtos apsauga, kulinarijos paveldu, pristato vietos ir kitų kraštų biologinę įvairovę. 6 ha plote gyvena per 50 rūšių gyvūnų, gausu mažosios architektūros elementų, tvenkinių ir vandens baseinų. Visų sodo komponentų darna sukuria jaukią, žmonių pažintinius ir rekreacijos poreikius atitinkančių erdvių visumą.


Sode sukurta per 30 edukacinių erdvių, kurių kiekviena turi temą, jai parengtą informacinę medžiagą, infrastruktūrą, mažosios architektūros elementus. Sodo lankytojas tampa aktyviu sodo veikėju – išbando, susipažįsta, įgyja naujų įgūdžių. Jau prie vartų, gėlių apsuptyje, pasitinka deivė Flora, kuri siūlo keliaujant po įvairias sodo erdves, pasakojančias vis kitą istoriją, skaityti atverstą sodo knygą. Lankytojai turi galimybę patekti į praeitį, dinozaurų laikmetį, ir susipažinti su Žemės augalų pasaulio evoliucija. Šioje 1300 m2 erdvėje auga mediniai paparčiai, mamutmedžiai, metasekvojos (buvo manoma, kad jos išnykusios, tačiau 1941 metais vėl surastos Kinijoje), „gyvoji iškasena“ ginkmedis, araukarija, XX amžiaus pabaigos botaninė sensacija – kilnioji volemija, spygliuotis medis, 1994 metais rastas Australijoje, o iki tol buvo laikomas išnykusiu augalu mūsų Žemėje. Įspūdingas suakmenėjusio juodojo riešutmedžio kelmas. Suakmenėję ir augantys augalai, kraštovaizdis sukuria ypatingą pirmykštę atmosferą.

Iš praeities grįžtame į dabartį ir keliaujame mažomis erdvėmis, kuriose eksponuojami minimalistinio sodo dizaino pavyzdžiai. Čia puikiai dera augalai, mažosios architektūros komponentai, tikslingai parinktos statybinės medžiagos. Visų komponentų darnos dėka sukurta jauki aplinka, kuri turi ir savo pavadinimus: senjorų, keturių metų laikų, šeimos, daržovių ir vaisių, gamtos, terasinis ir kt. sodai.

Keliaudami Provanso levandų takais, gėrėdamiesi alyvmedžiais, citrinmedžiais, kiparisais, pinijomis, kvapiaisiais Viduržemio jūros pakrančių žoliniais augalais, patenkame į spygliuočių augalų ekspoziciją ir į rožyną. Iš ten kelias driekiasi į tikrą gėlių karalystę. Įvairūs gėlių deriniai skatina vaizduotę, praturtina gėlių derinimo gėlynuose patirtį, žavi spalvomis ir kvapais.


Daugiamečių dekoratyvinių žolinių augalų ekspozicijose parodytos augalų derinimo galimybės. Čia gausybė įvairių rūšių ir veislių augalų: kraujažolės, rudbekijos, soruolės, karpažolės, miskantai, ašuotės, tūbės, astrai, gludai, zundos, vilkpupės, nakvišos, snapučiai, knifofijos, eremūrai, katžolės, mėlesas (Perovskia) ir daug daug kitų nuostabių augalų.

Susikaupti ir pasiklausyti paukščių muzikavimo kviečia labirintas, kuris išaugintas iš 3000 ligustrų. Labirinto plotas 2600 m2, tačiau pereiti jį nėra sunku. Keliaujant labirinto takais susipažįstama su paukščių įvairove. Labirinto centre įrengta regykla, šalia suoliukai poilsiui.

Įdomių idėjų sode gali rasti ir verslininkai. Ir tai ne tik kokią techniką sode naudoti, tačiau čia galima pasimokyti kaip įrengti teminius sodus: vestuvėms, vaišėms skirtus sodus, kaip seną sodybą naudoti edukacijai. Prie senos sodybos yra klėtis, daržas bei darželis, vynmedžių plantacija, vaismedžių sodas, gyvulininkystei skirta erdvė.


Bitininkystės darbai ir bičių sandara bei gyvenimas aprašyti vaizdžiuose stenduose, pakviečiant aplankyti bitininko namelį, apžiūrėti avilį, pasigėrėti medingųjų augalų pieva.

Romantika dvelkia vėžliukų gyvenamoji aplinka.

Senųjų vaismedžių veislių kolekcijoje rudenį galima paragauti įvairių skonių obuolių. Kolekcijoje per 70 skirtingų veislių vaismedžių ir vaiskrūmių. Siekiama sukaupti senąsias veisles. Seniausios vaismedžių veislės „Maschanska“, „Breitarschapfel“, „Kronprinz Rudolf“ , „Lavanthaler Banane“. Nyksta senosios vaismedžių veislės, jas norima išsaugoti (genofondo išsaugojimas), populiarinti.
Seminaro dalyviams buvo įdomu susipažinti su gluosnialape kriauše (Pyrus salicifolia) – tai bent apsimetėlė, iš toli ir neatpažinsi kas ji tokia!

Vabzdžių žaidimo aikštelėje yra galimybė įsijausti į gamtos pasaulį ir pabūti vabzdžio kailyje: keliauti skruzdėlių takais, voro tinklu, pabūti bitute ir įskristi į avilį, o širšei – į širšių lizdą. Originalūs suoliukai padeda išmokti pažinti medžius, nes jir yra ginkmedžio, lazdyno, tulpmedžio ir kitų medžių lapų formos, o šonuose užrašyti medžių vardai lotynų ir vokiečių kalbomis. Taip smagiai ir judriai leidžiant laiką gilinamasi į vabzdžių pasaulio paslaptis.

Pailsus jėgas galima atgauti kristalų-vandens-energijos sode, kur įrengta kristalų ir vandens piramidė, originalios geriamo vandens kolonėlės.

Medis su nuostabiais šepetėlių pavidalo žiedais – žydi albicija (Albizia).

Keliauti galima ir po pasaulio šalis: Indija, Meksika, Kinija, kiekviena savita, įdomi ir kūrybingai pristatyta sodų pavidalu. Indijos sodą supa bananai, centre auga lotosai, o visus labai sudomina Dievas Ganeša, kuris yra su dramblio galva ir keturiomis rankomis, tai mokslo, rašto, mokyklų globėjas.

Sodo centre, pačioje jo širdyje įrengtas harmoningas sodelis (TCM), kuriam būdinga augalų, vandens ir akmens dermė. Sodas sukurtas įgyvendinant etnobotanikės Miriam Wiegele idėją. Čia auga tradiciniai kinų medicinos augalai, bambukai. In-jang formos baseline auga lotosai. Tai vieta mąstymui, meditacijai. 2009-2010 metais, sustiprinant draugystę su Kinija, Kinijos Respublikos 60 mečio proga, sodas praturtintas kinų sodo elementais. Išsiskiria taikos deivės Guanijin skulptūra. Šis sodas – vieta meditacijai, filosofavimui, pokalbiams apie gyvenimo prasmę.

Meksika – daugelio kaktusų, agavų tėvynė. Iš šios šalies į Europą atkeliavo jurginai, paplito serenčiai, gvaizdūnės ir daug kitų dekoratyvinių augalų. Iš čia mus pasiekė vanilė, kakava, avokadai, kukurūzai, pomidorai ir t.t. Ekspozicijoje pristatomas saulės išdegintas Meksikos peizažas su agavomis, jukomis, lantanomis ir iš serialų matyta fazenda. Stebina įspūdingi agavų žiedynai.

Atogrąžų, Viduržemio pakrančių augalai auginami oranžerijoje, kurioje gausu įvairios gyvybės.

Seminaro dalyviai galėjo išbandyti erdvėse siūlomas veiklas, visais pojūčiais pajusti šių erdvių funkcionavimo ypatumus. Viena yra išgirsti, pamatyti virtualioje tokių erdvių pavyzdžius, bet visai kas kita realiai jose pabūti ir įsilieti į jų gyvenimą. Tai neįkainojama patirtis. Hirschtetten yra tik vienas iš teminių sodų, seminaras tik prasidėjo, o jau didelė dalis patirties rutuliojasi idėjomis, kurios bus realizuojamos švietimo įstaigų, miestų parkų ir privačių sodų aplinkoje. Reikia ir mūsų šalyje tokių erdvių, kuriose visi norintieji galėtų tobulinti gamtamokslinę kompetenciją, mokytis kurti jaukią aplinką ir tuo pačiu smagiai praleistų laiką, juk tokioms žaliosioms erdvėms sukurti ne pinigai, o idėjos, kūrybiškumas ir noras yra svarbiausia.

Tekstas ir nuotraukos dr. Onos Motiejūnaitės ir dr. Reginos Juodkaitės.

Aplinkos apsaugos poskyris