Ekologinio švietimo seminare – diskusija apie vaistinius ir aromatinius augalus mūsų gyvenamojoje aplinkoje

Paskelbta 2017|10|27

Spalio 17 dieną VU botanikos sodo Vingio skyriuje vyko ekologinio švietimo seminaras visuomenei „Vaistiniai ir kvapieji augalai“.
Seminaras organizuotas Lietuvos gėlininkų sąjungai įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės 2017 metų Ekologinio švietimo programos projektą „Visuomenės ekologinės savimonės ugdymas keliaujant augalų pasaulio keliais“.

Seminaro dalyvius pasveikino VU botanikos sodo vedėja, Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė dr. Regina Juodkaitė.

Vilniaus miesto savivaldybės ekologė dr. Ona Motiejūnaitė paaiškino ekologinio švietimo seminarų tikslą – siekiama tobulinti vilniečių gamtamokslinę kompetenciją, padedant jiems geriau pažinti savo miesto aplinką ir ugdyti(s) aplinkai draugiškas nuostatas, motyvaciją saugoti ir puoselėti aplinką. Džiugu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija finansiškai remia ekologinio švietimo veiklą, taip prisidėdama prie mūsų miesto darnaus vystymosi siekių įgyvendinimo. Švietimo įstaigų aplinkoje, bendruomenių ir individualiuose daržuose auginama daug vaistinių ir aromatinių augalų. Jie yra dekoratyvūs, kvapūs – puošia aplinką. Tačiau vaistiniai augalai vartojami ir arbatoms. Žinomas viduramžių gydytojo Paracelso posakis – „Vaistą nuo nuodo skiria tik dozė“. O kaip yra su vaistiniais augalais ir arbatomis? Ar dažnai gerdami jų arbatas tik todėl, kad arbatos kvapios ir skanios, nepakenkiame sau? Ar tiesa, kad vaistažolių arbatų nerekomenduojama gerti ilgiau kaip dvi savaites? Kuo daugiau auginame įvairių vaistinių augalų, kuo plačiau juos vartojame tuo daugiau klausimų kyla ar teisingai elgiamės, ar tikrai geriname savo sveikatą.

Žinoma provizorė farmakognostė, ekologinio vaistažolių ūkio „Jadvygos žolės“ steigėja Jadvyga Balvočiūtė papasakojo apie savo darbo aktualijas, atskleidė kai kurias vaistinių augalų vartojimo galimybes, paaiškino ekologinio vaistažolių ūkio savitumus. Savo darbe žolininkė didžiulį dėmesį skirianti vaistažolių kokybei, kvalifikuotam augalų rinkimui gamtoje, siekiui saugoti gamtą. Žolelės yra renkamos rankomis, džiovinamos specialiose džiovyklose, kur sudarytos sąlygos joms kuo geriau išdžiūti. Augalų skirstymas į vaistinius, maistinius, prieskoninius yra gana sąlyginis, nes daug augalų priklauso dviem ar visom trim šių kategorijų. Labai svarbu aplinka, kurioje auga augalai. Negalima rinkti arbatoms augalų, augančių šalia kelių, geležinkelių, įvairių taršos židinių. Vaistinėmis savybėmis pasižymi daugelis mums įprastų žolelių. Tradicinių žolinių medicinos produktų registraciją ES reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/24/EB. Vaistinės žolelės – tai įvairios augalų dalys (lapai, žiedynai, šaknys, žievė, pumpurai ir kt.), vertinamos dėl savo gydomojo poveikio, kvapo, skonio ir panašių savybių.
Lietuvoje tradicinėje ir liaudies medicinoje naudojama per 460 rūšių augalų. Europoje prekiaujama maždaug 2000 vaistinių ir aromatinių augalų, apie 1200-1300 kurių yra kilę iš Europos kontinento; tačiau iš kultivuojamų laukų į rinką patenka daugiausia tik 130-140 augalų rūšių. Iš viso pasaulyje gali būti apie 53 tūkst. vaistinių augalų rūšių – apie 12,5 proc. nuo visų augalų rūšių. Spėjama, kad daugiau kaip keturiems tūkstančiams vaistinių augalų rūšių gresia išnykimas.


Jadvygos Balvočiūtės ūkyje ekologiškos žolelių arbatos ruošiamos iš daugiau kaip 120 augalų rūšių. Visos žolelės yra ekologiškos (išaugintos šiame ūkyje arba surinktos iš sertifikuotų ekologiškų natūralių plotų). Visas paruošimo procesas nuo džiovinimo iki pakavimo vyksta ūkyje. Jas ruošia patyrę darbuotojai. Ekologiškai ūkininkaujanti profesionali farmakognostė, botanikė, aplinkosaugininkė, žmonių dažnai pagarbiai vadinama Žolininke, Jadvyga Balvočiūtė, garsėja savo gaminamomis vaistažolių arbatomis. O jų yra įvairių: kasdienės, arbatos pagal individualius receptus, vienkomponentės arbatos (pavienės vaistažolės naudojamos), vaistažolių mišiniai, kurių įvairovė didelė („Jadvygos žolės“ – per 50 mišinių). Vartotojai, teikdami pirmenybę ekologinio ūkio vaistažolėms, ne tik rūpinasi savo sveikata, bet ir prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, darnaus žmogaus būvio su gamta stiprinimo. Lietuva turtinga vaistažolėmis, jų gausu mūsų pievose, miškuose ir pelkėse: miškinė sidabražolė, pelkinė vingiorykštė, rasakila, kiaulpienė, raudonėlis, jonažolė, ramunėlė, mėtos, akišveitė, gyslotis, notra, notrelė, barkūnas, šventagaršvė, kiečiai, gervuogė, šunlielė, liepa, šermukšnis, putinas, aronija, šaltalankis, kaštonas ir t.t. Tai ilgiausias sąrašas. Tačiau reikia žinoti ką kada ir kaip rinkti, kaip džiovinti, kaip vartoti. Ypač reikia būti atsargiems ir vengti vartoti nuodingus augalus, tokius kaip dėmėtoji mauda, didžioji ugniažolė ir pan., nes galima labai sau pakenkti. Visos vaistažolės nėra nekaltas dalykas, tad jas nutarus vartoti būtina konsultuotis su gydytoju ar vaistininku. Nuolat gerti vienas žoleles nerekomenduojama. Nereikia pamiršti, kad tai vaistiniai augalai ir juos reikia vartoti gydymui.
Arbatų „Jadvygos žolės“ vaistinėse rasti sunku. „Deja, mūsų mitybos centras neleidžia jų registruoti, nes neturime įstatyminės bazės, kurioje būtų apibrėžta, kokias žoleles galima vadinti arbatomis, kokias – vaistažolėmis“, – pasakojo farmakognostė. Įmonė turi visus reikalingus pažymėjimus, tačiau vaistinėse jais prekiauti negalima. Tiesa, Viekšnių pirmojoje vaistinėje-muziejuje veikia vaistinė, kur galima įsigyti „Jadvygos žolės“ arbatų.
Jadvyga Balvočiūtė visada mielai dalinasi savo žiniomis, patirtimi, mėgsta betarpiškai bendrauti su arbatų mėgėjais. Ilgai truko diskusija, dalyviai ne tik klausė žolininkės patarimų, bet ir patys dalijosi savo patirtimi.
Vaistinių augalų aptarimas toliau vyko ir augalų kolekcijose. Jų kuratorė Kristina Balnytė papasakojo apie vaistinių augalų auginimą, jų dekoratyvines savybes. Prie kiekvieno augalo vyko diskusija, visi dalyviai dalijosi savo žiniomis apie matomą augalą.
Dr. Regina Juodkaitė seminaro dalyvius vedė botanikos sodo takais ir padėjo kiekvienoje sodo kertelėje įžvelgti nuostabaus augalų pasaulio subtilybes, patirti atradimo džiaugsmą, įvairiais pojūčiais pažinti gamtą, susimąstyti apie žmogaus ir aplinkos santykį, jo prasmę.

Seminaro dalyviai džiaugėsi turiningai praleidę laiką, teigė, kad seminaras buvo jiems labai naudingas, nes jame gavo daug atsakymų į iškilusius klausimus, daug naujo sužinojo apie augalus, sutiko bendraminčių, patys galėjo pasidalinti savo mintimis ir patyrimais, pasigrožėti auksiniu spalvingu rudens apdaru.

Vilniaus miesto savivaldybė visuomenei suteikia galimybę gilinti žinias apie aplinką, tobulinti gamtamokslinę kompetenciją, susitikti su žymiais žmonėmis, dalintis patirtimi. Šie ekologinio švietimo seminarai nemokami, juose gali dalyvauti visi norintys asmenys.


Visuomenės ekologinio švietimo renginių Vilniaus mieste yra daug ir įvairių, apie juos informacija yra skelbiama internete:

http://www.vilnius.lt/index.php?1084603086

http://www.vilnius.lt/index.php?2113412633

http://www.aplinka.vilnius.lt/lt/

Visuomenės ekologinio švietimo klausimais galima kreiptis į ekologę dr. Ona Motiejūnaitę:
Ona.Motiejunaite@vilnius.lt; tel. 8 5 211 2461.

Aplinkos apsaugos poskyris