Uždarytas Mickūnų sąvartynas

Šiame puslapyje skaitykite:

Apie uždarytą Mickūnų sąvartyną

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2016 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2015 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2014 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2012 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2011 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 – 2012 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2004 – 2009 metais

Mickunu

Atsisiust Atsisiųsti žemėlapį (0,3 MB)

Apie uždarytą Mickūnų sąvartyną

Mickūnų sąvartynas yra Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijos teritorijoje, 16 km į rytus nuo Vilniaus miesto centro, 2 km į rytus nuo Mickūnų gyvenvietės. Sąvartynas įrengtas silpnai kalvotoje lėkštoje lygumoje. Iš pietų ir šiaurės pusių jį supa miškas, iš vakarų ir rytų – dirbami laukai. Nuo sąvartyno iki artimiausio upelio (bevardžio Vilnios intako) pietvakarių kryptimi apie 0,5 km, iki Vilnios (vakarų kryptimi) – 2 km. Mickūnų sąvartynas atsirado išeksploatuotame 5 m gylio smėlio karjere, jame buitinės ir Vilniaus miesto pramonės įmonių bei statybų atliekos buvo kaupiamos 1972 – 1990 metais. Sąvartyno plotas apie 23 ha, sukauptų atliekų sluoksnio vidutinis storis apie 5,7 m, tūris – 1,3 mln. m3. Likvidavus sąvartyną ir užpylus apsauginę dangą, susidarė pylimas, patvenkęs paviršinį nuotėkį rytinėje ir pietrytinėje sąvartyno pusėse. Čia atsirado paviršinio vandens telkinys, užliejęs mišką ir apsauginį griovį. Filtrato ištakų sąvartyno teritorijoje nepastebėta. Artimiausios sodybos yra 350 m atstumu nuo Mickūnų sąvartyno. Sodybose yra kastiniai šuliniai, kuriais imamas gruntinis vanduo, t.y., pirmasis po žemės paviršiumi, kuris neapsaugotas nuo tiesioginės paviršinės taršos.

Uždaryto sąvartyno geologija. Sąvartynas yra Ašmenos aukštumoje ant ledyninių darinių gūbrio, kuris virš aplinkinio reljefo iškyla apie 10 – 15 m (altitudės 155–160 m). Į šiaurę ir pietus nuo sąvartyno, plyti lyguma (paviršiaus altitudė apie 150 m), suklostyta iš smulkaus smėlio. Mickūnų sąvartyno teritorijoje ir artimiausiose jo apylinkėse gruntinis vanduo yra negiliai: už sąvartyno 0,9 – 1,7 m gylyje nuo žemės paviršiaus, o pačiame sąvartyne apie 3,5 m nuo sąvartyno dabartinio paviršiaus. Gruntinio vandeningo sluoksnio storis 2 – 4 m, uolienų filtracinės savybės menkos, požeminis vanduo, atitekantis į sąvartyno teritoriją iš rytų pusės, po to išsiskaido dviem kryptimis: viena jo dalis teka į pietus link bevardžio kairiojo Vilnios intako, kita – į šiaurės vakarus link Vilnios. Sąvartynas yra požeminio vandens mitybos srityje, todėl teršiamas gruntinis vanduo gali patekti ir į tarpmoreninius vandeninguosius sluoksnius, aptinkamus 30 – 35 m gylyje.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2016 metais

  1. Vertinant pagal daugumą tirtų cheminių komponentų, Mickūnų sąvartyne ir jo aplinkoje esantis gruntinis ir paviršinis vanduo yra santykinai švarus.
  2. Jame dažniausiai randama pakankamai daug tik amonio ir organinės medžiagos. Amonio koncentracija 2016 metais viršijo normatyvą pagal Nuotekų reglamento reikalavimus iki 2,1 karto. Posto 8Mp, kuris yra užpelkėjusioje vietoje, vandenyje nustatytas didelis permanganato skaičius ir ChDS koncentracija galimai yra susiję tik su natūraliu organinės medžiagos kiekiu.
  3. Vertinant Mickūnų sąvartoje įrengto gręžinio vandens atskirų cheminių komponentų kaitą laike stebima pakankamai aiški hidrocheminės sudėties gerėjimo tendencija. Šio gręžinio vandenyje vis dar išlieka pakankamai daug neoksiduotos organinės medžiagos, kurios kiekį rodo cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) ir permanganato skaičius (PS).
  4. Šalia pietinio sąvartyno pakraščio įrengtame sekliame gręžinyje semiamame vandenyje pagrindinių taršos komponentų koncentracija nekito arba mažėjo, tačiau pastaruoju metu šiame gręžinyje padidėjo amonio koncentracija. Šalia šiaurinio sąvartyno pakraščio įrengtame sekliame gręžinyje semiamame vandenyje nuo 2010 metų ėmė didėti chloridų ir kalio koncentracija. Galima daryti prielaidą, kad šiame sąvartyno pakraštyje prie įvažiavimo į jį galimai bent kartą buvo suverstas sniegas, surinktas nuo silvinito druska (KCl) barstytų kelių. Gilesniame (40 m) gręžinyje, įrengtame prie šiaurinio Mickūnų sąvartyno pakraščio, semiamame vandenyje hidrocheminė situacija nėra aiškiai nusistovėjusi. Vertinant pagal organinės medžiagos kiekį, gilesnis vandeningasis sluoksnis periodiškai patiria taršos poveikį.
  5. Mickūnų sąvartos kaupe esančių dujų koncentracijos procentinė sudėtis 2005-2016 metų laikotarpyje kito plačiose ribose. Vidutinė metano (CH4) koncentracija Mickūnų sąvartyno kaupe buvo tik 0,9 %, anglies dvideginio (CO2) – 16 %, o deguonies (O2) – 3,7 %. Sąvartyno dujos silpnai išsiskiria į atmosferą, slėgis neviršijo 0,04 mBar, ir dažniausiai buvo neutralus arba neigiamas.

Atsisiust  Uždaryto Mickūnų sąvartyno monitoringo vietos 2016 m.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2015 metais

  1. Hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami 6 postuose ir 1 poste atlikti dujų tyrimai. Hidrocheminiams tyrimams numatytas gręžinys Nr. 35349, kuriame semiamas sąvartyno filtratas, buvo sausas.
  2. Sąvartynų vandenyje dažniausiai randama padidintos tik amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS) koncentracijos.
  3. Daug organinės medžiagos bei amonio ataskaitiniu metu rasta ir gruntiniame ir paviršiniame vandenyje sąvartyno pakraščiuose (postai 35350 ir 8Mp), taip pat gilesniame vandeningajame sluoksnyje (gręžinys 35351).
  4. Posto 8Mp vandenyje nustatytas didelis permanganato skaičius ir ChDS galimai yra susiję ir su natūraliu organinės medžiagos kiekiu.
  5. Metano dujų koncentracija tesiekė tik 1,3 %, tačiau išliko pakankamai didelė anglies dioksido koncentracija. Mickūnų sąvartyne sąvartyno dujų emisija į aplinką nėra aktyvi.
  6. Gruntinio vandens lygis šalia sąvartyno esančiuose gręžiniuose nr. 35347, nr. 35348 ir nr. 35351 buvo nuo 0,11 m iki 0,25 m aukščiau nei stebėtas ankstesniais metais žemiausias. Gręžinyje nr. 35350 vanduo buvo 0,16 m giliau nei stebėtas ankstesniais metais žemiausias
  7. Vertinant pagal daugumą tirtų cheminių komponentų, Mickūnų sąvartoje esantis vanduo, jei jį lyginti su kitų Vilniaus sąvartynų filtratu, yra santykinai švarus.
  8. Kiti tirti parametrai LR teisės aktuose nustatytų ribinių verčių neviršijo, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad sąvartyno centre įrengtame gręžinyje Nr. 35349, kuriame tikėtinas didžiausias užterštumas, mėginio dėl nukritusio gruntinio vandens (filtrato) lygio paimti nepavyko.

Atsisiust  Uždaryto Mickūnų sąvartyno monitoringo vietos 2015 m.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2014 metais

    1. Hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami 6 postuose ir 1 poste atlikti dujų tyrimai. Hidrocheminiams tyrimams numatytas gręžinys Nr. 35349, kuriame semiamas sąvartyno filtratas, buvo sausas.
    2. Gruntinio vandens lygis šalia sąvartyno esančiuose gręžiniuose buvo nuo 0,03 m iki 0,13 m giliau nei stebėtas ankstesniais metais žemiausias. Pietiniame sąvartos pakraštyje kanalas šalia gręžinių, kurių numeriai 35347 ir 35348, tyrimų metu rastas sausas, o kūdra (postas 8Mp) buvo labai nusekusi.
    3. Mickūnų sąvartoje esantis vanduo, jei jį lyginti su kitų Vilniaus sąvartynų filtratu, yra santykinai švarus.
    4. Sąvartynų vandenyje dažniausiai randama padidintos tik amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS) koncentracijos.
    5. Daug organinės medžiagos bei amonio ataskaitiniu metu rasta ir gruntiniame ir paviršiniame vandenyje sąvartyno pakraščiuose (postai 35350 ir 8Mp), taip pat gilesniame vandeningajame sluoksnyje (gręžinys 35351). Visuose minėtose vietose amonio koncentracija viršija normatyvą pagal Nuotekų reglamento reikalavimus iki 9,9 kartų.
    6. Posto 8Mp vandenyje nustatytas didelis permanganato skaičius ir ChDS galimai yra susiję ir su natūraliu organinės medžiagos kiekiu.
    7. Metano dujų koncentracija tesiekė tik 1,5 %, tačiau išliko pakankamai didelė anglies dioksido koncentracija. Mickūnų sąvartyne sąvartyno dujų emisija į aplinką nėra aktyvi

 Atsisiust  Uždaryto Mickūnų sąvartyno monitoringo vietos 2014 m.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2012 metais

  1. Hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami 8 postuose ir 1 poste atlikti dujų tyrimai.
  2. Gręžinį Nr. 35349 pagal daugumą tirtų cheminių komponentų jei jį lyginti su kitų Vilniaus sąvartynų filtratu, jis buvo santykinai švarus. Jame randama tik pakankamai daug tik amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS).
  3. Daug organinės medžiagos, amonio rasta ir sąvartyno pakraščiuose (postai 35350 ir 8Mp).
  4. Iš aplinkinių šulinių (postai 6Mš ir 7Mš) randama pakankamai daug nitratų, tačiau tarša nesusijusi su Mickūnų sąvartynu.
  5. Visuose prie sąvartyno ir jo centre imtuose vandens bandiniuose didelė geležies ir mangano koncentracija – aplinką geležimi teršia ir sąvartynas.
  6. Pakankamai didelė anglies dioksido ir labai maža deguonies koncentracija.

Atsisiust Uždaryto Mickūnų sąvartynų aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2012 m. (0.6 MB)

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2011 metais

Mickūnų sąvartyne 2011 m. hidrocheminiai tyrimai buvo atlikti 8 postuose. Hidrocheminiams tyrimams numatytas gręžinys Nr. 35349, kuriame semiamas sąvartyno filtratas. Požeminio vandens bandiniai imti iš šalia sąvartyno įrengtų keturių gręžinių ir iš vieno paviršinio vandens šaltinio (postas 8Mp), o taip pat iš dviejų artimiausių sąvartynui gyventojų šulinių. Filtrato lygis gręžinyje Nr. 35349, kuris įrengtas Mickūnų sąvartyno centre, ir aplinkiniuose gręžiniuose 2011 m. buvo nuo 0,01 m iki 0,57 m ankščiau, o šuliniuose apie 0,05 m giliau nei stebėtas pastarųjų penkių metų vidurkis. Vandens bandinyje, pasemtame iš gręžinio Nr. 35349, bendroji mineralizacija 2010 m. buvo 1,2 g/l. Vertinant pagal daugumą tirtų cheminių komponentų, šiame gręžinyje esantis vanduo, jei jį lyginti su kitų Vilniaus sąvartynų filtratu, yra santykinai švarus. Jame randama pakankamai daug tik amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS). Daug organinės medžiagos bei amonio rasta ir sąvartyno pakraščiuose (postai 35349, 35350 ir 8Mp). Iš aplinkinių šulinių (postai 6Mš ir 7Mš) 2011 metais paimtuose bandiniuose rasta pakankamai daug nitratų, tačiau ši tarša nesusijusi su Mickūnų sąvartynu. Šių šulinių vandenyje rasti maži, palyginti, kiekiai organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS). Visuose prie sąvartyno ir jo centre 2010 m. paimtuose vandens bandiniuose didelė geležies ir mangano koncentracija. Didelė geležies koncentracija rasta ir paviršiniame vandenyje (postas 8Mp) akivaizdžiai reiškia, kad šio sunkiojo metalo kilmės šaltinis yra ne vien tik metalinės gręžinių dalys, bet aplinką labai teršia ir sąvartynas. Posto 8Mp vandenyje nustatytas didelis permanganato skaičius ir ChDS yra susiję su natūraliu organinės medžiagos kiekiu.

Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos rodiklio kaitą, Mickūnų sąvartyno centre hidrocheminė situacija pastaraisiais metais išlieka santykinai stabili. Šiaurinėje dalyje (gręžinys Nr. 35350) bendroji vandens mineralizacija mažiau stabili – 2011 m. vandenyje ištirpusių druskų kiekis išliko apie 2 kartus mažesnis nei vidutinis anksčiau stebėtas. Kituose šalia sąvartyno esančiuose gręžiniuose ir abiejuose šuliniuose hidrocheminė situacija išlieka pakankamai stabili.

Mickūnų sąvartyno dujų tyrimai. Sąvartyno dujų tyrimams įrengtas specialus gręžinys 9Mdf, kuris yra šalia gręžinio Nr. 35349, pagal monitoringo programą numatytas vienas postas Nr. 9Mdfp, kuriame dujos buvo matuojamos ir sąvartyno paviršiuje. Metano dujų rasta vidutiniškai tik 1,8 %, tačiau pakankamai daug yra anglies dioksido ir labai mažai deguonies. Mickūnų sąvartyne sąvartyno dujų emisija į aplinką nėra aktyvi – uždaroje talpoje, priglaustoje prie sąvartos paviršiaus (postas 9Mdfp), metano dujų neaptikta. Diferencinis sąvartyno dujų slėgis matavimų metu buvo nulinis. Pirmajame pusmetyje matuojant sąvartyno dujas oro slėgis turėjo nežymią kilimo tendenciją, antrajame – oro slėgis buvo santykinai stabilus. Mickūnų sąvartos dujose trichloretileno ir tetrachloretileno koncentracija 2011 m. buvo apie 10 mažesnė nei Fabijoniškių ir Lentvario sąvartynuose, o vinilo chlorido rasta beveik tiek pat.

Atsisiust Uždaryto Mickūnų sąvartynų aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2011 m. (0.6 MB)

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 metais

Mickūnų sąvartyne 2010 metais hidrocheminiai tyrimai buvo atlikti 8 postuose. Hidrocheminiams tyrimams numatytas gręžinys Nr. 35349, kuriame semiamas sąvartyno filtratas. Požeminio vandens bandiniai imti iš šalia sąvartyno įrengtų keturių gręžinių ir iš vieno paviršinio vandens šaltinio (postas 8Mp), o taip pat iš dviejų artimiausių sąvartynui gyventojų šulinių.

Eil. Nr.

Postas

Senas Nr.

Objektas

Paskirtis

Žiotys, m NN

Gylis, m

pH

t

1

35347

1M

gręžinys

hidrocheminiams tyrimams

154,81

6,00

7,96

8,3

2

35348

2M

gręžinys

hidrocheminiams tyrimams

154,92

6,00

7,58

8,3

3

35349

3M

gręžinys

hidrocheminiams tyrimams

156,20

8,00

7,36

10,1

4

35350

4M

gręžinys

hidrocheminiams tyrimams

152,84

9,00

7,71

9,4

5

35351

5M

gręžinys

hidrocheminiams tyrimams

152,79

40,00

7,17

9,4

6

6Mš

6Mš

šulinys

hidrocheminiams tyrimams

155,00

6,00

7,77

9,3

7

7Mš

7Mš

šulinys

hidrocheminiams tyrimams

153,00

6,76

7,9

8,7

8

8Mp

8Mp

kūdra

hidrocheminiams tyrimams

7,97

8,2

9

9Mdf

9Mdf

gręžinys

dujų tyrimams

156,30

2,30

Vandens bandinyje, pasemtame iš gręžinio Nr. 35349, bendroji mineralizacija 2010 metais buvo 1,3 g/l. Vertinant pagal daugumą tirtų cheminių komponentų, šiame gręžinyje esantis vanduo, jei jį lyginti su kitų Vilniaus sąvartynų filtratu, yra santykinai švarus – jame rasta tik pakankamai daug amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS). Daug organinės medžiagos bei amonio rasta ir sąvartyno pakraščiuose (postai 35347, 35350 ir 8Mp), o gręžinio Nr. 35348 vandenyje aptikti nitratai. Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos rodiklio kaitą, Mickūnų sąvartyno centre hidrocheminė situacija pastaraisiais metais išlieka stabili. Šiaurinėje dalyje (gręžinys Nr. 35350) bendroji vandens mineralizacija mažiau stabili – 2010 metais vandenyje ištirpusių druskų kiekis yra apie 2 kartus mažesnis nei vidutinis anksčiau stebėtas. Pietinėje dalyje esančios kūdros (postas 8Mp) vandenyje bendrosios mineralizacijos rodiklis 2010 metais buvo didesnis apie 4,5 karto. Kituose šalia sąvartyno esančiuose gręžiniuose ir abiejuose šuliniuose hidrocheminė situacija išlieka pakankamai stabili. Visuose prie sąvartyno ir jo centre 2010 metais paimtuose vandens bandiniuose aptiktos didelės koncentracijos geležies ir mangano. Didelė mangano koncentracija rasta ir paviršiniame vandenyje.

Mickūnų sąvartyno dujų tyrimai. Pagal monitoringo programą numatytas vienas postas Nr. 9Mdfp, kuriame dujos buvo matuojamos ir sąvartyno paviršiuje. 2010 metų pabaigoje atliekant sąvartyno dujų matavimus Mickūnų sąvartyne, metano dujų nerasta, tačiau pakankamai daug yra deguonies ir mažiausiai anglies dioksido, jei lyginti su kitų sąvartynų dujomis. Mickūnų sąvartoje taip pat ir chlororganinių junginių koncentracija yra daug mažesnė nei kituose sąvartynuose. Mickūnų sąvartyne sąvartyno dujų emisija į aplinką nėra aktyvi dėl labai mažo diferencialinio slėgio – jis matavimų metu buvo nulinis. Dujų matavimo metu oro slėgis buvo santykinai stabilus. Specialioje uždaroje talpoje, priglaustoje prie sąvartos paviršiaus (postas 9Mdfp), metano dujų neaptikta.

Postas

CH4, %

CO2, %

O2, %

H2S, ppm

Dujų tempera-tūra, oC

Oro tempera-tūra, oC

Dujų slėgis, mBar

Oro slėgis, kPa

Trichlor-etilenas, mg/m3

Vinilo chloridas mg/m3

Tetrachlor-etilenas mg/m3

Oro temperatūra oC

Oro slėgis, kPa

9Mdf

0

12,2

11,1

0

11,3

9

0

100,1

0,78

0,52

0,24

-12

101,3

9Mdfp

0

0

20,9

0

9

100,2

Atsisiust Uždaryto Mickūnų sąvartynų aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2010 m. (0.6 MB)

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 – 2012 metais

  1.  Analizuotų cheminių komponentų koncentracijos neviršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų.
  2. Mickūnų sąvartyne ir jo aplinkoje esantis gruntinis ir paviršinis vanduo yra santykinai švarus.
  3. Sąvartos kaupe stebima besikaupiančio vandens bendrosios mineralizacijos silpna mažėjimo tendencija.
  4. Gruntinio vandens šalia sąvartyno ir atokiau jo esančių šulinių hidrocheminė situacija išlieka stabili.
  5. Mickūnų sąvartos dujose trichloretileno ir tetrachloretileno koncentracija buvo apie 10 mažesnė, nei Fabijoniškių ir Lentvario sąvartynuose.
  6. Vinilo chlorido randama apie du kartus mažiau nei Fabijoniškių ir Lentvario sąvartynuose
  7. Pamažu didėja tik anglies dvideginio koncentracija
  8. Skiriasi nedideli kiekiai metano dujų, tačiau sąvartyno paviršiuje jų neaptikta.

Atsisiust Uždaryto Mickūnų sąvartynų aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2012 m. (0.6 MB)

Atsisiust Uždaryto Mickūnų sąvartynų aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2011 m. (0.6 MB)

Atsisiust Uždaryto Mickūnų sąvartynų aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2010 m. (0.6 MB)

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2004 – 2009 metais

Pateikiami pagrindiniai 2004–2009 metų Vilniaus miesto uždaryto Mickūnų sąvartyno požeminio vandens kokybės ir jos kaitos vertinimo rezultatai, gauti remiantis Geologijos ir geografijos instituto 2008 m. atliktų darbų ataskaitos „Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringas“ duomenimis ir apibendrinimais.

Požeminio vandens būklė uždaryto Mickūnų sąvartyno aplinkoje apibūdinama pagal hidrocheminių tyrimų rezultatus iš 7 tyrimų vietų: 4 gręžinių, 2 šulinių ir 1 kūdros, nes apie 1M gręžinio tyrimus ataskaitoje nėra informacijos:

Postas

Identifi-kavimo Nr.

Objektas

Tyrimai

Žiotys, m NN

Gylis, m

Filtro gylis (nuo-iki),m

hifrocheminiai

dujų

1M 35347 gręžinys + 154,81 6 3,5-5,5
2M 35348 gręžinys + 154,92 6 3,5-5,5
3M 35349 gręžinys + 156,2 8 5,5-7,5
4M 37450 gręžinys + 152,84 6,6 5,0-6,3
5M 37451 gręžinys + 152,79 32 29,5-31,5
6Mš šulinys + 155 6
7Mš šulinys + 153 6,8
8Mp kūdra + ~153,00
9Mdf gręžinys + 156,3 2,3 0,5-2,2

Vandens kokybė apibūdinama cheminių ar fizikinių savybių rodiklius gretinant su lietuvos higienos normoje HN 24:2003 teikiamų pavojingų cheminių medžiagų leidžiamomis vertėmis (DLK) arba leidžiamomis analičių vertėmis (LAV). Ataskaitoje „Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringas“ pateiktos ir kituose normatyviniuose dokumentuose nurodytos normuojančios analičių vertės.

Uždaryto Mickūnų sąvartyno aplinkos vandens kokybė

Ji įvertinta analizuojant 2004-2009 m. bėgyje nustatytas vidurkines cheminių ar fizikinių komponenčių vertes ir lyginant jas sunormuojančiomis vertėmis,pateiktomis HN 24:2003.

Kokybės apibendrinime, siekiant palyginamumo, yra pateikiami tik tie rodikliai, kurių vidurkiai 2004-2009 m. pateikti visose tyrimų vietose. Šias sąlygas tenkina 10 rodiklių:

  • Chloras (Cl),
  • Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
  • Natris (Na),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Nitritai (NO2, grafikuose – NO2),
  • Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Permanganato indeksas (PI),
  • Geležis ir jos junginiai (Fe),
  • Manganas ir jo junginiai (Mn).

Pirmieji 4 yra bendrieji, sekantys 4 – biogeniniai, paskutinieji 2 – metalai.
Vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vidurkinės vertės 2004-2009 metais yra parodytos grafike:

Vidurkinės vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vertės uždaryto Mickūnų sąvartyno aplinkos vandens tyrimų vietose 2004-2009 metais

Parodyta, kiek kartų yra viršijama rodiklio DLK (arba LAV) arba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo DLK (arba LAV) sudaronustatytoji vertė (kaip arti ji yra prie ribinės reikšmės). Santrumpos: Cl – chloras, SO4 – sulfatai, Na – natris, SEL – savitasis elektrinis laidis, NO2 – nitritai, NO3 – nitratai, NH4 – amonis, PI – permanganato indeksas, Fe – geležis ir jos junginiai, Mn –manganas ir jo junginiai.

Mickūnų sąvartyno dujų ir hidrocheminio monitoringo postų schema.

Uždaryto Mickūnų sąvartyno aplinkos vandens kokybės kaita

Vandens kokybė jos kaitos analizei vertinta pagal vandens kokybės kompleksinius ir monokomponentinius rodiklius.
Skaičiuojant vandens kokybės kompleksinius rodiklius, siekiant jų verčių palyginamumo įvairiose tyrimų vietose skirtingais laikotarpiais, buvo sumuojami tik rodiklių, kurių vidurkiai nustatyti keturių periodų (2004-2006 m., 2007 m., 2008 m. ir 2009 m.) metu, balai. Daugelio rodiklių vidurkinės vertės nebuvo nustatytos šulinyje 7Mš ir kūdroje 8Mp. Be to, 2007-2009 m. šulinyje 6Mš nematuoti fenoliai, permanganato indeksas, manganas ir jo junginiai, ne visuomet nustatyta geležis bei jos junginiai. Gręžiniuose 2M ir 5M 2007-2009 m. netirti fenoliai, antrajame iš šių gręžinių ne visuomet buvo nustatomi geležies ir mangano junginiai. Todėl vandens kokybės kompleksiniai rodikliai skaičiuoti tik pagal 4 matuotus rodiklius:

  • Savitasis elektros laidis (SEL),
  • Nitritai (NO2, grafikuose – NO2),
  • Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4).

Pirmasis yra bendrasis, kiti trys yra biogeniniai.

Vandens kokybės kaitai analizuoti kompleksiniai rodikliai skaičiuoti tiek atskiroms tyrimų vietoms, tiek ir jų grupėms. Pirmuoju atveju buvo skaičiuojamiperiodų suminiai vidurkiniai vandens kokybės pažeidimo rodikliai RSV, o antruoju atveju – periodų normuoti suminiai vidurkiniai vandens kokybės pažeidimo rodikliai. Visi jie rodo vandens bendrą kokybę ir vaizduojami atitinkamose diagramose.

Vandens kokybės monokomponentinių rodiklių dabartinės kaitos tendencijos tirtos, lyginant paskutiniojo periodo (2009 m.) ir ankstesniojo periodo (2004-2008 m.) vidurkius ir skaičiuojant vidurkių kaitos koeficientus Kkvid. Juos galima buvo suskaičiuoti tik tiems rodikliams, kurių vidurkiai buvo nustatyti abiejų periodų metu. Daugelio rodiklių vidurkinės vertės nebuvo nustatytos šuliniuose 7Mš ir 6 Mš bei kūdroje 8Mp, fenoliai nebuvo nustatyti gręžiniuose 2M ir 5M, gręžinyje 5M nenustatyti mangano junginiai. Todėl KKvid apskaičiuoti 5 rodikliams: SEL, NO2, NO3, NH4 ir geležies junginiams. Šių rodiklių dabartinės kaitos bendrosios tendencijos vaizduojamos diagramoje.

Uždaryto Mickūnų sąvartyno aplinkos vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietose

Apibendrinimas

Pagal keturių periodų duomenis gręžinyje 2M vandens bendra kokybė buvo geriausia ir nekito. Gręžinyje 3M 2007 m. ji buvo pablogėjusi, o vėliau pradėjo gerėti. Atvirkščiai, gręžiniuose 4M ir 5M vandens bendra kokybė nuo 2008 m pradėjo blogėti. 2007 ir 2008 m. buvo pablogėjusi šulinio 6Mš vandens bendra kokybė, bet 2009 m. ji pagerėjo. Šulinio 7Mš vandens bendra kokybė po truputį gerėja. Kūdroje, kaip ir gręžinyje 3M, vandens bendra kokybė buvo pablogėjusi 2007 m., bet vėliau pradėjo gerėti.

Mickūnų sąvartyno dujų ir hidrocheminio monitoringo postų schema.

Uždaryto Mickūnų sąvartyno aplinkos vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietų grupėse

Apibendrinimas

Ir gręžiniuose, ir šuliniuose, ir kūdroje vandens bendra kokybė 2007 m. pablogėjo, lyginant su 2004-2006 m. Vėliau šuliniuose ir kūdroje ji pradėjo gerėti, tačiau gręžiniuose tebeblogėjo.

Uždaryto Mickūnų sąvartyno aplinkos vandens kokybės monokomponentinių rodiklių 2009 m. pokyčiai

Santrumpos: SEL – savitasis elektros laidis, NO2 – nitritai, NO3 – nitratai, NH4 – amonis, Fe – geležis ir jos junginiai.

Apibendrinimas
Kaičiausias rodiklis buvo amonis: jo padidėjo gręžiniuose 4M, 2M ir 5M, taip pat šulinyje 6Mš, užtat sumažėjo gręžinyje 3M, šulinyje 7Mš bei kūdroje 8Mp. Gana kaitūs buvo ir nitritų kiekiai: jų išaugo gręžiniuose 5M, 2M ir kūdroje 8Mp, o sumažėjo gręžiniuose 3M ir 4M. Kitų rodiklių kaita buvo mažesnė: savitasis elektros laidis išaugo gręžiniuose 4M ir 5M bei šulinyje 6Mš, bet sumažėjo šulinyje 7Mš; nitratų daugumoje postų sumažėjo, išaugo tik gręžinyje 2M; geležies junginių irgi daugumoje postų sumažėjo, išaugo tik šulinyje 7Mš.