Uždarytas Lentvario sąvartynas

Šiame puslapyje skaitykite:

Apie uždarytą Lentvario sąvartyną

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2016 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2015 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2014 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2012 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2011 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 – 2012 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2004 – 2009 metais

Lentvario

Atsisiust Atsisiųsti žemėlapį (0,3 MB)

 

Apie uždarytą Lentvario sąvartyną

Lentvario sąvartynas yra Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje, prie Vilnius-Trakai plento, apie 1 km į pietryčius nuo Lentvario. Sąvartynas buvo įrengtas dirbamų laukų ir ganyklų aplinkoje. Jo pietinis pakraštys prisišlieja prie miško. Artimiausias paviršinio vandens telkinys – bevardis upelis, kuris įteka į Vokę, yra sąvartyno šiaurės rytuose 1 km atstumu, Vokės upė – 2,5 km į rytus. Sąvartynas buvo eksploatuojamas 1966–1987 m., atliekų sąvartos plotas – apie 10 ha, atliekų sluoksnio storis siekia 9,0 m, tūris – apie 1 mln. m3.

1990 m. sąvartynas rekultivuotas, dangos sluoksnis – vidutiniškai apie 0,3 m, paskleistas labai netolygiai, atliekos daugelyje vietų atidengtos. Šiaurinėje ir šiaurrytinėje sąvartyno dalyse gausu buitinių ir statybinių atliekų. Sąvartyno šiaurės rytinėje pusėje artimiausi gyvenamieji namai yra 120–150 m atstumu nuo sąvartyno papėdės. Gyventojai turi gręžtinius šulinius – ima gruntinį vandenį, kuris neapsaugotas nuo sąvartyno produkuojamos taršos. Sąvartynas yra tik l km atstumu į pietryčius nuo Lentvario vandenvietės, kurioje eksploatuojamas taip pat gruntinis vandeningasis sluoksnis.

Uždaryto sąvartyno geologija. Sąvartyno teritorija yra pakilumoje, suklostytoje ledyno tirpsmo vandens srautų. Vyrauja smėlingos nuogulos, kurių sluoksnio storis 30–35 m. Sąvartyno aplinkoje lygumos paviršiaus altitudės – 150 – 170 m. Gruntinis vanduo yra žvirgždingo smėlio sluoksnyje 13 – 18 m gylyje po žemės paviršiumi, vidutinis gruntinio vandeningo sluoksnio storis apie 20 m. Sąvartyno teritorija pratekantis gruntinis vanduo išsikrauna Vokės upėje kiek šiauriau Trakų Vokės gyvenvietės. Dalis gruntinio vandens teka po gyvenviete bei pro šalia sąvartyno esantį individualių gyvenamųjų namų kvartalą. Čia požeminis vanduo visiškai neapsaugotas nuo paviršinės taršos.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2016 metais

Lentvario sąvartyno gręžiniuose, filtrate vis dar stebima tarša.

  1. Lentvario sąvartyno ekstrakte (filtrate) 2016 metais buvo rasta daug hidrokarbonatų, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių (bendroji mineralizacija 13,1 g/l). Lentvario sąvartyno filtrate chloridų koncentracija iki 4,5 karto viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  2. Lentvario sąvartyno poveikį požeminis vanduo daugiausia patiria šalia sąvartos, kur yra įrengti gręžiniai Nr. 35344 ir 35345. Iš šių gręžinių imtuose vandens bandiniuose randama pakankamai daug amonio, natrio, chloridų, kalio, o taip pat didelis organinės medžiagos kiekis, vertinant pagal permanganato skaičių ir ChDS, bei pakankamai daug kai kurių sunkiųjų metalų Tarša nuo sąvartyno toli nesklinda, nes vertinant pagal daugumą tirtų cheminės sudėties parametrų, švariausias vanduo išliko pietiniame pakraštyje ir artimiausiame šulinyje, kuris yra už 175 m rytų kryptimi.
  3. 2005-2016 metų laikotarpiu Lentvario sąvartoje susidarančio filtrato atskirų cheminių komponentų kiekiai didėjo tik chloridų, natrio ir amonio bandiniuose. Filtrate pastoviai išlieka pakankamai daug neoksiduotos organinės medžiagos, kurios kiekį rodo cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) ir permanganato skaičius (PS). Vertinant pagal šių rodiklių santykio (ChDS/PS) vertę, kuri dažniausiai yra >4, taršą organine medžiaga galima vertinti kaip neseną.
  4. Pastovi tarša Lentvario sąvartyno filtratu jaučiama tik prie rytinio jo pakraščio, kur pastoviai didelė chloridų ir natrio koncentracija, o amonio koncentracija ir neoksiduotos organinės medžiagos turi didėjimo tendenciją. Kituose šalia Lentvario sąvartos esančiuose monitoringo gręžiniuose, o taip pat netoliese stebimame šulinyje hidrocheminė situacija nėra nusistovėjusi – ji net turėjo gerėjimo tendenciją. Šulinyje vis dar randamas didelis nitratų kiekis, kuris nuo 2005 metų pastoviai mažėjo, ir nėra susijęs su Lentvario sąvartyno veikla – kitų taršą žyminčių cheminės sudėties komponentų šio šulinio vandenyje per visą monitoringo laikotarpį buvo labai nedaug.
  5. Vertinant pagrindinių Lentvario sąvartos kaupe esančių dujų koncentracijos laike kaitą, jų procentinė sudėtis 2005-2016 metų laikotarpyje kito platesnėse ribose. Vidutinė metano (CH4) koncentracija Lentvario sąvartyno kaupe buvo 30,7 %, anglies dvideginio (CO2)  – 22,1 %, o deguonies (O2)  – 0,94 %. Sąvartyno dujos silpnai išsiskiria į atmosferą, slėgis neviršijo 0,16 mBar.

Atsisiust  Uždaryto Lentvario sąvartyno monitoringo vietos 2016 m.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2015 metais

Lentvario sąvartyno gręžiniuose, filtrate vis dar stebima tarša.

  1. Ekstrakto lygis gręžinyje Nr. 37423 buvo artimas vidutiniam ankščiau stebėtam.
  2. Gręžinyje Nr. 37423, bendroji mineralizacija buvo 8201 mg/l, ekstrakte taip pat randama labai daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių, tačiau tik chloridų koncentracija iki 2,5 karto viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  3. Sąvartynas vis dar pakankamai aktyviai teršia gruntinį vandenį, tačiau tarša nuo sąvartyno toli nesklinda.
  4. Iš sąvartyno išsiskiria pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri buvo 38,6 %, diferencinis slėgis teigiamas ir siekė 0,05 mbar – dėl tokio santykinai nedidelio slėgio dujos lėtai skiriasi į atmosferą.
  5. Ekstraktui būdingas didelis organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičiaus (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), o taip pat didelė amonio koncentracija.
  6. Lentvario sąvartyno poveikį požeminis vanduo daugiausia patiria šalia sąvartos, kur yra įrengti gręžiniai Nr. 35344 ir 35345. Iš šių gręžinių imtuose vandens bandiniuose randama pakankamai daug amonio, natrio, chloridų, kalio, o taip pat didelis organinės medžiagos kiekis, vertinant pagal permanganato skaičių ir ChDS, bei pakankamai daug kai kurių sunkiųjų metalų
  7. Gręžinyje Nr. 35345 stebimas padidėjęs permanganato skaičius ir cheminis deguonies suvartojimas, o amonio kiekis DLK viršijo 63 kartus. Chlorido koncentracija ribines vertes višijo 1,2 karto.
  8. Švariausias požeminis vanduo buvo nustatytas gręžinyje Nr. 35346 ir šulinyje Nr. 37424. Iš šulinio (postas Nr. 37424) paimto vandens bandinio kokybė atitiko visus Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 geriamam vandeniui nustatytus reikalavimus.

Atsisiust  Uždaryto Lentvario sąvartyno monitoringo vietos 2015 m.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2014 metais

  1. Hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami 5 postuose, dujų tyrimai – 1 poste.
  2. Ekstrakto lygis gręžinyje Nr. 37423 buvo artimas vidutiniam ankščiau stebėtam.
  3. Gręžinyje Nr. 37423, bendroji mineralizacija buvo 8,9 g/l, ekstrakte taip pat randama labai daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių, tačiau tik chloridų koncentracija iki 2,7 karto viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  4. Ekstraktui būdingas didelis organikos kiekis, didelė amonio koncentracija, kurią vertinant pagal Nuotekų reglamento reikalavimus, normatyvas viršijamas apie 155 kartus.
  5. Lentvario sąvartyno poveikį požeminis vanduo daugiausia patiria šalia sąvartos, kur yra įrengti gręžiniai Nr. 35344 ir 35345, juose randama pakankamai daug amonio, natrio, chloridų, kalio, didelis organinės medžiagos kiekis, vertinant pagal permanganato skaičių ir ChDS, bei pakankamai daug kai kurių sunkiųjų metalų .
  6. Gręžinyje nr. 35345, vandens bandinyje tik chloridų koncentracija iki 1,12 karto viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  7. Sąvartynas vis dar pakankamai aktyviai teršia gruntinį vandenį, tačiau tarša nuo sąvartyno toli nesklinda.
  8. Iš sąvartyno išsiskiria pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri buvo 32,5 %, diferencinis slėgis teigiamas ir siekė 0,06 mbar – dėl tokio santykinai nedidelio slėgio dujos lėtai skiriasi į atmosferą.

Atsisiust  Uždaryto Lentvario sąvartyno monitoringo vietos 2014 m.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2012 metais

  1. Hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami 5 postuose, dujų tyrimai – 1 poste.
  2. Ekstrakte rasta labai daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių, tačiau tik chloridų koncentracija iki 2,2 karto viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  3. Ekstraktui būdingas didelis organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičiaus ir cheminis deguonies suvartojimas, o taip pat didelė azoto junginių koncentracija.
  4. Sunkiųjų metalų vandenyje neaptikta.
  5. Sąvartyno dujose pakankamai didelė metano koncentracija, tačiau sąvartyno paviršiuje dujų neaptikta.

Atsisiust Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2012 m. (0.5 MB)

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2011 metais

Hidrocheminiai tyrimai buvo atlikti 5 postuose. Lentvario sąvartyne hidrocheminiams tyrimams numatytas gręžinys Nr. 37423, kuriame kaupiasi sąvartyno ekstraktas, t.y., prasifiltravęs pro sąvartą kritulių vanduo. Požeminio vandens bandiniai imti iš sąvartyno papėdėje įrengtų trijų gręžinių, kurių numeriai 35344, 35345 ir 35346, o taip pat vieno šulinio, kuris turi gręžinio numerį – 37424. Ekstrakto lygis gręžinyje Nr. 37423 buvo artimas maksimaliam ankščiau stebėtam ir apie 16,5 m išlieka „pakibęs“ virš gruntinio vandens lygio. Šulinyje (postas 37424) vandens  lygis išliko artimas stebėtam pastarųjų penkių metų vidurkiui, o šalia sąvartyno esančiuose gręžiniuose slūgsojo apie 0,38 m viršijo to pačio laikotarpio aukščiausią lygį. Lentvario sąvartyno ekstrakte, t.y., vandens bandinyje, pasemtame gręžinyje Nr. 37423, bendroji mineralizacija 2011 metais buvo 5,2 g/l. Šiame bandinyje rasta labai daug hidrokarbonatų, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių, o chloridų koncentracija iki 1,6 karto viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.

Lentvario sąvartyno ekstraktui būdingas didelis organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičiaus (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), o taip pat didelė azoto junginių koncentracija – bendras azoto paimtame bandinyje buvo 740 g/l, o vertinant tai pagal nuotekų reglamento reikalavimus, normatyvą viršijo 24,6 kartus. Lentvario sąvartyno poveikį požeminis vanduo daugiausia patiria šalia sąvartos, kur yra įrengti gręžiniai Nr. 35344 ir 35345. Iš šių gręžinių 2011 metais paimtuose vandens bandiniuose rasta pakankamai daug amonio, natrio, chloridų, kalio, bendrojo azoto ir organinės medžiagos kiekiai, vertinant pagal permanganato skaičių ir ChDS, bei kai kurių sunkiųjų metalų. Iš gręžinio Nr. 35345, kuris yra rytiniame Lentvario sąvartyno pakraštyje, paimtame vandens bandinyje chloridų ir natrio koncentracijos iki 2,0-2,4 kartus viršijo DLK pagal HN 24:2003. Šiame gręžinyje taip pat labai daug amonio, kurio rasta 248 kartus daugiau DLK pagal HN 24:2003, o permanganato skaičius buvo viršytas 6,7 kartus. Vertinant pagal daugumą tirtų cheminės sudėties parametrų, švariausias vanduo 2011 m. išliko gręžinyje Nr. 35346 ir šulinyje Nr. 37424. Iš šulinio (postas Nr. 37424) paimto vandens bandinio kokybė atitiktų visus geriamo vandens normatyvo reikalavimus, jei ne nitratų kiekis, kuris 1,4 kartus vis viršija DLK. Išskyrus šulinį (postas Nr. 37424), iš kitų postų paimtuose vandens bandiniuose rasta daug geležies ir mangano, kurių koncentracija 34-130 kartų viršija HN 24:2003.

Siekiant palyginti vandens kokybę, su geriamo vandens reikalavimais, ribinėmis vertėmis (HN 24:2003), buvo apskaičiuotas Kvpk,kuris parodo, kiek kartų yra viršijama rodiklio normuojančioji vertė arba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo jos sudaro nustatytoji vertė. Vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vidurkinės vertės ir sunkiųjų metalų koncentracijos gręžiniuose.

Atsisiust Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2011 m. (0.5 MB)

Lentvario sąvartyno dujų tyrimai. Sąvartyno dujų tyrimams buvo išgręžtas specialus gręžinys Nr. 37423, kurio yra ilga filtrinė dalis. Pagal monitoringo programą numatytas vienas postas Nr. 37423p, kuriame dujos buvo matuojamos sąvartyno paviršiuje. Sąvartyne 2011 m. taip pat pamatuota pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri vidutiniškai sudarė 30,2 %, diferencinis slėgis neviršijo 0,12 mbar. Dėl tokio nedidelio slėgio dujos lėtai skiriasi į  atmosferą, todėl specialioje uždaroje talpoje, priglaustoje prie sąvartos paviršiaus (postas 37423p), metano dujų neaptikta. Pirmajame pusmetyje matuojant sąvartyno dujas oro slėgis turėjo nežymią kilimo tendenciją, antrajame – oro slėgis buvo santykinai stabilus. Lentvario sąvartyno dujų bandinyje rasta chlororganinių junginių, o atskirų tirtų komponentų koncentracijos apie 2-3,6 kartus mažesnės nei  pamatuotos Fabijoniškių sąvartyne.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 metais

Hidrocheminiai tyrimai 2010 metais buvo atlikti 5 postuose. Lentvario sąvartyne hidrocheminiams tyrimams numatytas gręžinys Nr. 37423, kuriame kaupiasi sąvartyno ekstraktas, t.y., prasifiltravęs pro sąvartą kritulių vanduo. Požeminio vandens bandiniai imti iš sąvartyno papėdėje įrengtų trijų gręžinių, kurių numeriai 35344, 35345 ir 35346, o taip pat vieno šulinio, kuris turi gręžinio numerį – 37424.

Eil. Nr.

Postas

Senas Nr.

Objektas

Paskirtis

Žiotys, m NN

Gylis, m

pH

t

1

35344

1L

gręžinys

hidrocheminiams tyrimams

162,99

19,00

6,98

8,1

2

35345

2L

gręžinys

hidrocheminiams tyrimams

163,64

21,00

7,5

9,9

3

35346

3L

gręžinys

hidrocheminiams tyrimams

161,34

18,00

7,91

7,5

4

37423

5Ldf

gręžinys

dujų ir filtrato tyrimams

172,00

10,00

7,7

9,1

5

37424

4L

šulinys

hidrocheminiams tyrimams

162,00

16,50

7,84

13,3

Lentvario sąvartyno ekstrakte, t.y., vandens bandinyje, pasemtame gręžinyje Nr. 37423, bendroji mineralizacija 2010 metais buvo 6,9 g/l. Šiame bandinyje rasta labai daug hidrokarbonatų, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių, chloridų. Lentvario sąvartyno ekstraktui būdinga didelis organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičiaus (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), o taip pat didelė azoto junginių koncentracija – bendras azoto kiekis 2010 metais paimtame bandinyje buvo 548 g/l. Lentvario sąvartyno poveikį požeminis vanduo daugiausia patiria gręžiniuose Nr. 35344 ir 35345, kurie yra sąvartos papėdėje. 2010 metais iš šių gręžinių paimtuose vandens bandiniuose rasta pakankamai daug amonio, natrio, chloridų, kalio, bendrojo azoto ir organinės medžiagos kiekiai, vertinant pagal permanganato skaičių ir ChDS. Vertinant pagal daugumą tirtų cheminės sudėties parametrų, švariausias vanduo 2010 metais buvo gręžinyje Nr. 35346 ir šulinyje Nr. 37424. Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos rodiklio kaitą, Lentvario sąvartyno kaupe susiformuojančiame skystyje druskų kiekis turi augimo tendenciją. Gręžinyje Nr. 35344, kuris yra vakariniame sąvartyno pakraštyje, 2010 metais paimtame vandens bandinyje bendroji mineralizacija yra apie 2 kartus didesnė nei stebėta prieš metus. Kituose šalia sąvartyno esančiuose gręžiniuose ir šulinyje hidrocheminė situacija išlieka pakankamai stabili. Išskyrus šulinį 37424, iš kitų postų paimtuose vandens bandiniuose rasta daug geležies ir mangano. Labiausiai metalais užterštas yra filtrato vanduo.

Siekiant palyginti vandens kokybę, su geriamo vandens reikalavimais, ribinėmis vertėmis (HN 24:2003), buvo apskaičiuotas Kvpk,kuris parodo, kiek kartų yra viršijama rodiklio normuojančioji vertė arba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo jos sudaro nustatytoji vertė. Vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vidurkinės vertės ir sunkiųjų metalų koncentracijos gręžiniuose.

2010 metais atlikti matavimai parodė, kad Fabijoniškių sąvartoje pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri vidutiniškai sudarė 66 %, o diferencinis slėgis neviršijo 0,08 mBar. Dėl tokio nedidelio slėgio dujos lėtai skiriasi į atmosferą, todėl specialioje uždaroje talpoje, priglaustoje prie sąvartos paviršiaus, metano dujų aptikta tik 0,20 %. Esančių prie sąvartyno garažų (postas 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (postas 3Fd) sąvartyno dujų nerasta.

Postas

CH4, %

CO2, %

O2, %

H2S, ppm

Dujų tempera-tūra, oC

Oro tempera-tūra, oC

Dujų slėgis, mBar

Oro slėgis, kPa

Trichlor-etilenas, mg/m3

Vinilo chloridas mg/m3

Tetrachlor-etilenas mg/m3

Oro temperatūra, oC

Oro slėgis, kPa

37423

40

27

1,6

0

14,4

6

100,2

7,42

12,3

1,26

-14

101,3

37423p

0

0

20,9

0

6

100,2

Atsisiust Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2010 m. (0.5 MB)

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 – 2012 metais

  1. Ekstrakte (filtrate) daug hidrokarbonatų, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių.
  2. Filtrate chloridų koncentracija iki 2,2 karto viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  3. Sąvartyno gruntiniame vandenyje rasta padidinta amonio, natrio koncentracija ir organinės medžiagos kiekis pagal permanganato skaičių.
  4. Lentvario sąvartyno kaupe susiformuojančiame skystyje druskų kiekis (mineralizacija) turi bendrą didėjimo tendenciją.
  5. Šalia sąvartyno esančiuose gręžiniuose ir šulinyje hidrocheminė situacija išliko stabili.
  6. Lentvario sąvartyno sklindančios taršos intensyvėjimo ir jos platesnės sklaidos nepastebėta.
  7. Sąvartyno poveikį požeminis vanduo daugiausia patiria tik prie pat sąvartos ir tarša nuo sąvartyno toli nesklinda.
  8. Švariausias vanduo išliko pietiniame pakraštyje ir artimiausiame šulinyje, kuris yra už 175 m rytų kryptimi.
  9. Sąvartynų atliekų kaupuose vis dar gaminasi metano dujos, tačiau sąvartyno paviršiuje dujų nerasta (dėl nedidelio dujų slėgio)
  10. Didėja anglies dvideginio koncentracija.
  11. Metano ir chlororganinių junginių koncentracijų kitimas laike neturi aiškios tendencijos. Lentvario sąvartyno dujų bandiniuose taip pat randama chlororganinių junginių, kurių koncentracijos apie 1,8-6,1 kartus mažesnės nei Fabijoniškių sąvartyne.

Atsisiust Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2012 m. (0.5 MB)

Atsisiust Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2011 m. (0.5 MB)

Atsisiust Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2010 m. (0.5 MB)

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2004 – 2009 metais

Pateikiami pagrindiniai 2004–2009 metų Vilniaus miesto uždaryto Lentvario sąvartyno požeminio vandens kokybės ir jos kaitos vertinimo rezultatai, gauti remiantis Geologijos ir geografijos instituto 2008 m. atliktų darbų ataskaitos „Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringas“ duomenimis ir apibendrinimais.

Požeminio vandens būklė uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkoje apibūdinama pagal hidrocheminių tyrimų rezultatus iš 5 tyrimų vietų: 4 gręžinių ir 1 šulinio:

Postas

Identifi-kavimo Nr.

Objektas

Tyrimai

Žiotys, m NN

Gylis, m

Filtro gylis (nuo-iki),m

hidrocheminiai
dujų
1L 35344 gręžinys + 162,99 17,6 15,7-17,2
2L 35345 gręžinys + 163,64 19,2 17,2-18,7
3L 35346 gręžinys + 161,34 15,3 12,8-14,8
4L 37424 šulinys + 162 16,5
5Ldf 37423 gręžinys + + 172 10 2,0-8,0

Vandens kokybė apibūdinama cheminių ar fizikinių savybių rodiklius gretinant su lietuvos higienos normoje HN 24:2003 teikiamų pavojingų cheminių medžiagų leidžiamomis vertėmis (DLK) arba leidžiamomis analičių vertėmis (LAV). Ataskaitoje „Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringas“ pateiktos ir kituose normatyviniuose dokumentuose nurodytos normuojančios analičių vertės.

Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens kokybė

Ji įvertinta analizuojant 2004-2009 m. bėgyje nustatytas vidurkines cheminių ar fizikinių komponenčių vertes ir lyginant jas sunormuojančiomis vertėmis,pateiktomis HN 24:2003.

Kokybės apibendrinime, siekiant palyginamumo, yra pateikiami tik tie rodikliai, kurių vidurkiai 2004-2009 m. pateikti visose tyrimų vietose. Šias sąlygas tenkina 9 rodikliai:

  • Chloras (Cl),
  • Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
  • Natris (Na),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Nitritai (NO2, grafikuose – NO2),
  • Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Permanganato indeksas (PI),
  • Fenoliai.

Pirmieji 4 yra bendrieji, likusieji 5 – biogeniniai.

Vidurkinės vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vertės uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens tyrimų vietose 2004-2009 metais

Parodyta, kiek kartų yra viršijama rodiklio DLK (arba LAV)arba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo DLK (arba LAV) sudaronustatytoji vertė (kaip arti ji yra prie ribinės reikšmės). Santrumpos: Cl – chloras, SO4 – sulfatai, Na – natris, SEL – savitasis elektrinis laidis, NO2 – nitritai, NO3 – nitratai, NH4 – amonis, PI – permanganato indeksas.

Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens kokybės kaita

Vandens kokybė jos kaitos analizei vertinta pagal vandens kokybės kompleksinius ir monokomponentinius rodiklius.
Skaičiuojant vandens kokybės kompleksinius rodiklius, siekiant jų verčių palyginamumo įvairiose tyrimų vietose skirtingais laikotarpiais, buvo sumuojami tik rodiklių, kurių vidurkiai nustatyti keturių periodų (2004-2006 m., 2007 m., 2008 m. ir 2009 m.) metu, balai. Fenoliai neįtraukti, nes 3L ir 4L tyrimų vietose jų vidurkių 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. nepateikta. Taigi vandens kokybės kompleksiniai rodikliai skaičiuoti pagal šiuos 8 matuotus rodiklius:

  • Chloras (Cl),
  • Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
  • Natris (Na),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Nitritai (NO2, grafikuose – NO2),
  • Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Permanganato indeksas (PI).

Pirmieji 4 yra bendrieji, likusieji 4 – biogeniniai.

Vandens kokybės kaitai analizuoti kompleksiniai rodikliai skaičiuoti tiek atskiroms tyrimų vietoms, tiek ir jų grupėms. Pirmuoju atveju buvo skaičiuojami periodų suminiai vidurkiniai vandens kokybės pažeidimo rodikliai RSV, o antruoju atveju – periodų normuoti suminiai vidurkiniai vandens kokybės pažeidimo rodikliai. Visi jie rodo vandens bendrą kokybę ir vaizduojami atitinkamose diagramose.

Vandens kokybės monokomponentinių rodiklių dabartinės kaitos tendencijos tirtos, lyginant paskutiniojo periodo (2009 m.) ir ankstesniojo periodo (2004-2008 m.) vidurkius ir skaičiuojant vidurkių kaitos koeficientus KkvidJuos galima buvo suskaičiuoti tik tiems rodikliams, kurių vidurkiai buvo nustatyti abiejų periodų metu. Kadangi 2009 m. fenolių vidurkių 3L ir 4L tyrimų vietose nėra, KKvid apskaičiuoti tiems patiems aštuoniems aukščiau minėtiems rodikliams. Šių rodiklių dabartinės kaitos bendrosios tendencijos vaizduojamos diagramoje.

Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietose

Apibendrinimas
Pagal keturių periodų duomenis gręžinyje 2L vandens bendra kokybė iki 2008 m. gerėjo, bet 2009 m. pablogėjo. Gręžiniuose 5Ldf ir 3L ji 2007 m. pablogėjo, lyginant su 2004-2006 m., bet 2008 m. pagerėjo. Tik antrajame iš pastarųjų dviejų gręžinių 2009 m. vandens bendra kokybė išliko stabili, tuo tarpu pirmajame ji pablogėjo. Gręžinyje 1L vandens kokybės kaita priešinga nei gręžinyje 5Ldf: pagerėjimai stebėti 2007 ir 2009 m., o 2004-2006 m. ir 2008 m. buvo blogesnė vandens bendra kokybė. Gręžinyje 4L vandens bendra kokybė iki 2008 m. buvo stabili, o 2009 m. pagerėjo.

Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens bendros kokybės kaitos apibendrinimo diagrama

Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietų grupėse

Apibendrinimas
Gręžiniuose vandens bendra kokybė 2007 m. pablogėjo, 2008 m. pagerėjo, o 2009 m. vėl pablogėjo.

Uždaryto Lentvario sąvartyno aplinkos vandens kokybės monokomponentinių rodiklių 2009 m. pokyčiai

Santrumpos: Cl – chloras, SO4 – sulfatai, Na – natris, SEL – savitasis elektrinis laidis, NO2 – nitritai, NO3 – nitratai, NH4 – amonis, PI – permanganato indeksas.

Apibendrinimas
Visuose gręžiniuose sumažėjo nitratų ir beveik visuose – sulfatų. Gręžiniuose 1L, 3L ir 4L sumažėjo chloridų, jų išaugo tik gręžinyje 5Ldf. Pastarajame gręžinyje išaugo rodiklis SEL, jame ir gręžinyje 3L išaugo Na, užtat Na sumažėjo gręžinyje 1L (jame sumažėjo visų 8 komponentų). Trijuose gręžiniuose (5Ldf, 2L, 4L) išaugo amonio, pirmuose dviejuose iš jų išaugo ir nitritų. Nitritų sumažėjo gręžiniuose 3L ir 1L, pirmajame iš jų sumažėjo ir amonio.