Uždarytas Fabijoniškių sąvartynas

Šiame puslapyje skaitykite:

Apie uždarytą Fabijoniškių sąvartyną

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2016 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2015 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2014 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2012 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2011 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 – 2012 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2004 – 2009 metais

Fabi_savart

Atsisiust Atsisiųsti žemėlapį (0,3 MB)

 

Apie uždarytą Fabijoniškių sąvartyną

Fabijoniškių sąvartynas yra šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje, Fabijoniškių seniūnijos teritorijoje. Pietuose – pietvakariuose sąvartynas ribojasi su Fabijoniškių gyvenamuoju mikrorajonu, šiaurėje-šiaures vakaruose – su Bajorų kaimu. Fabijoniškių sąvartyne atliekos pradėtos kaupti 1962 m. išeksploatuotame smėlio – žvyro karjere.

1987 metais Fabijoniškių sąvartyną uždarius ir jį iš dalies rekultivavus, buvo atkurta beveik natūrali buvusio reljefo forma (20 – 25 m aukščio kalva). Sąvartos ilgis apie 700 m, ir plotis 150 – 200 m, plotas apie 15 ha, perimetras – 1470 m. Maksimalus buitinių atliekų storis – apie 18 m, vidutinis – 12,0 m. Uždarius sąvartyną, atliekos buvo padengtos rekultivacinio grunto sluoksniu: nuo keliu centimetru iki 2 m. Rytiniame šlaite keliose vietose išsisunkia filtratas, kuris čia pat susigeria į požemį. Taip pat rytiniuose šlaituose reiškiasi eroziniai procesai, nuošliaužos. Daugelyje vietų sąvartos teritorija užteršta aplinkinių gyventojų išpilamomis atliekomis ir statybiniu laužu. Atliekų kaupo viršus apaugęs vešlia augalija. Nustatyta Fabijoniškių sąvartyno sanitarines apsaugos zona (SAZ): plotis – 50 m, visas SAZ plotas – 26,2 ha.

Fabijoniškių sąvartyno geologija. Fabijoniškių sąvartynas yra Riešes kalvotoje moreninėje aukštumoje, žemes paviršiaus altitudės jo prieigose 175 – 197 m, o atliekų kaupo paviršiaus altitudė siekia 205,5 m. Sąvartyno apylinkėse kvartero geologinio periodo nuogulų, suformuotu kontinentiniu ledynu storis 115 – 130 m, tai smėlingų ir molingų uolienų sluoksniai nevienodo storio ir planines konfigūracijos. Sąvartos aplinkoje juos dengia gana plačiai paplitęs 0,4 – 2,5 m storio piltinis gruntas – perkastas smėlis, vietomis molingas, su dirvožemio priemaiša, buitinėmis ir statybinėmis atliekomis. Po jomis slūgso 33 – 35 m storio smėlio sluoksnis, giliau – moreninio priemolio ar priesmėlio 25 – 52 m storyme, kurioje vietomis aptikti smėlio – žvyro vandeningi intarpai. Dar giliau slūgso ankstesniu ledynu tirpsmo suklostytas smulkus smėlis, kurio sluoksnio storis siekia 60 m. Jame vietomis įsiterpia priesmėlio ir priemolio lešiai, kurie lokaliai aptinkami ir ant priešledyninio paviršiaus uolienų.

Kvartero nuogulų storymėje išsiskiria trys vandeningieji sluoksniai: gruntinis ir du tarpmoreniniai (smėlis iš viršaus ir apačios izoliuotas molingu sluoksniu) vandeningieji sluoksniai. Gruntinis vanduo yra įvairaus rupumo smėlyje, jis aptinkamas 21 – 33 m gylyje po žemes paviršiumi, vandeningo sluoksnio storis kinta nuo keliasdešimt centimetru iki 5 – 6 m. Gruntinės kryptis tėkme iš vakarų (nuo autostrados Vilnius – Panevežys puses) pro sąvartyno teritoriją šiaures rytų kryptimi link iškrovos srities – Neries upės. Seklesnis tarpmoreninis vandeningasis sluoksnis aptinkamas 60 – 65 m gylyje, menkai izoliuotas nuo gruntinio vandens ir žemės paviršiaus Patikimiau uždengtas mažai laidžiomis uolienomis gilesnis tarpmoreninis vandeningasis sluoksnis, kuris slūgso 100 – 125 m gylyje, požeminis vandens spūdis siekia 70 – 75 m. Fabijoniškių sąvartynas yra požeminio vandens mitybos zonoje, kurios teritorijai būdinga slūgstanti vertikalioji filtracija. Pirmiausiai sąvartyno taršos poveikį patiria gruntinis vandeningasis sluoksnis, per kurį gali būti teršiamas ir gilesnysis tarpsluoksninis vanduo. Tarpmoreninai sluoksniai šiuo metu yra svarbiausi individualaus vandentiekio šaltiniai.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2016 metais

Fabijoniškių sąvartyno gręžiniuose, filtrate vis dar stebima tarša.

  1. Fabijoniškių sąvartyno filtrate 2016 metais rasta daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių, dėl ko bendroji mineralizacija siekia 20,9 g/l.
  2. Filtrate nikelio, chromo ir chloridų koncentracija (4,8-10 kartus) viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Nuo Fabijoniškių sąvartyno pakraščio į rytus apie 500 m ilgio siaurame ruože gruntinis vanduo išlieka paveiktas taršos. Tarpsluoksninis vanduo po sąvartynu išliko neužterštas.
  3. Vertinant Fabijoniškių sąvartoje susikaupusio filtrato atskirų cheminių komponentų kaitą 2005-2016 metų laikotarpiu, stebima labai aiški chloridų, natrio, sulfatų koncentracijos mažėjimo tendencija. Tačiau filtrate išlieka pakankamai daug neoksiduotos organinės medžiagos, kurios kiekį rodo cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) ir permanganato skaičius (PS). Vertinant pagal šių rodiklių santykio (ChDS/PS) vertę, kuri dažniausiai yra <4, tarša organine medžiaga yra degradavusi, t.y., tarša yra pakankamai sena.
  4. Fabijoniškių sąvartyno šiaurės rytiniame pakraštyje (postas 27Fp) kaupėsi skystis savo chemine sudėtimi panašus į filtratą, bet apie tris kartus mažesnės mineralizacijos. Nuo 2010 metų šio monitoringo posto hidrocheminė situacija pagerėjo, t. y., jame pagrindinių taršos komponentų kiekis sumažėjo apie 8 kartus, o nuo 2015 metų – ši vieta bandinių ėmimo metu buvo sausa ir joje net nesilaikė drėgmė.
  5. Prie Fabijoniškių sąvartyno esančiuose gręžiniuose hidrocheminė situacija 2005-2016 metais buvo pakankamai kaiti. Arčiausiai (apie 60 m) esančiame gręžinyje akivaizdžiai pastoviai mažėjo tik nitratų koncentracija, kurių sąvaros filtrate labai mažai, tačiau jo vandenyje vis dar yra pakankamai daug neoksiduotos organinės medžiagos, o taip pat daug randama amonio, kuris taip pat rodo pakankamai pastovią ir šviežią taršą. Apie 90 m nuo sąvartyno nutolusiame gręžinyje požeminis vanduo vis dar patiria taršos poveikį, kuris sklinda nuo Fabijoniškių sąvartyno, tačiau kelis kartus mažesnį. Apie 210 m nuo sąvartyno nutolusiame gręžinyje požeminis vanduo mažiausiai įtakojamas taršos nuo Fabijoniškių sąvartyno. Požeminis vanduo pasemiamas iš atokiausiai esančio gręžinio, kuris nuo sąvartyno nutolęs apie 500 m, tikėtinai periodiškai paveikiamas taršos, sklindančios nuo Fabijoniškių sąvartyno. Šioje vietoje požeminiame vandenyje randami ne tik natrio ir chloridų didesni kiekiai, bet taip pat yra padidėjusios kalio, kalcio, sulfatų, o taip pat organinės medžiagos koncentracijos. Tarša minėtais cheminiais komponentais yra mažesnio intensyvumo, jeigu ją lyginti su hidrochemine situacija šalia sąvartyno, tačiau ji taip pat yra pakankamai šviežia – ChDS/PS santykio vertės dažnai >4.
  6. Prie Fabijoniškių sąvartyno 1966 metais įrengtame gręžinyje Nr. 2437, priklausančiame UAB „Grinda“, vanduo siurbiamas iš vandeningojo sluoksnio, kuris yra 51,5-73,5 m gylyje. Vertinant pagal šio gręžinio aprašymą, virš šio vandeningojo sluoksnio slūgso įvairaus smėlio, žvirgždo ir gargždo storymė, kurios viršuje yra 5 m priesmėlio ir 17,5 m molio, o 40 m ir 50 m gylyje – iki 1,5-2,5 m storio moreninio priemolio tarpsluoksniai. Atrodo, kad tokia uolienų sudėtis nepakankamai izoliuoja šį vandeningąjį sluoksnį nuo šalia esančio sąvartyno – galima įžvelgti pastovų beveik visų pagrindinių vandens cheminių komponentų koncentracijos didėjimą. Išskyrus kalį, amonį ir permanganato skaičiaus rodiklį, daugelio cheminių komponentų koncentracija didėjo, ji nuo 2005 metų padvigubėjo.
  7. 2016 metais atlikti matavimai parodė, kad Fabijoniškių sąvartoje išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 71,8 %.
  8. Diferencinis sąvartyno dujų slėgis matavimų metu buvo teigiamas, bet labai nedidelis. Dėl tokio slėgio sąvartyno dujos labai mažai išsiskyrė į atmosferą. Sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija buvo 0,3 %, o sąvartyno dujos čia taip pat mažai išsiskiria į atmosferą, nes jų slėgis tesiekė 0,02 mBar.
  9. Sąvartos kaupe esančių dujų koncentracijos procentinė sudėtis 2005-2016 metų laikotarpyje mažai kito. Vidutinė metano (CH4) koncentracija Fabijoniškių sąvartyno kaupe yra 69,9 %, anglies dvideginio (CO2) – 19,8 %, o deguonies (O2) – tik 1,7 %. Sąvartos kaupe dujų slėgis vyrauja nuo -0,04 mBar iki 0,8 mBar. Slėgis labai kaitus, bet stebima pakankamai aiški mažėjimo tendencija. Sąvartyno dujos ne visada išsiskiria į atmosferą – sąvartos kaupe pakankamai dažnai pamatuojamas neigiamas slėgis, kuris būna iki -0,04 mBar. Metano dujų nei karto nerasta sąvartyno paviršiuje, garažuose ir gyvenamųjų namų rūsiuose.

Atsisiust Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno monitoringo vietos 2016 m.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2015 metais

Fabijoniškių sąvartyno gręžiniuose, filtrate vis dar stebima tarša.

  1. Filtrato lygis (gręžinys Nr. 37422) buvo 0,9 m žemiau nei maksimalus lygis, stebėtas per visą ankstesnį laikotarpį. Požeminio vandens lygis šalia sąvartyno (gręžiniai 20167 ir 20168) buvo 0,2–0,3 m ir atokiau jo (gręžinys 20174) 0,03 m aukščiau nei vidutinis lygis.
  2. Gręžinyje Nr. 37422, bendroji mineralizacija siekia 21837 mg/l, jame išlieka labai daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio ir kalio. Chloridų koncentracija filtrate iki 5,3 karto viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  3. Filtratui būdingas didelis fenolio ir organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičius (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), o taip pat didelė amonio koncentracija (Amonio kiekis (3084 mg/l) DLK viršijo 1186 kartus.
  4. Kartu su gruntiniu vandeniu nutekančio filtrato įtaka fiksuojama ir požeminio vandens stebimajame gręžinyje Nr. 20167, kuriame taip pat nustatyta didelė bendroji mineralizacija (3275 mg/l). Taip pat šiame gręžinyje amonio kiekis (14,9 mg/l) DLK viršijo 5,7 karto
  5. Gruntinis vanduo šalia sąvartyno (gręžinys 20167) pastoviai patiria šviežią taršą (vertinant pagal amonio kiekį)
  6. Taip pat teršalų atskirų pėdsakų randama ir 20168 gręžinyje. Jų vandenyje daug kalio, hidrokarbonatų, chloridų, sulfatų, natrio, amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS).
  7. Gręžiniuose Nr. 20168 ir Nr. 20174 nitrato kiekis atitinkamai sudarė 73,1 mg/l ir 52,7 mg/l bei DLK viršijo 1,5 ir 1,1 karto, tačiau RV neviršijo.
  8. Gręžinių 20167 ir 20174 kryptimi tarša nuo sąvartyno tebesklinda siauru ruožu.
  9. Gilesni sluoksniai tiesiogiai po sąvartynu taip pat išlieka neužteršti – gręžinio Nr. 2437 vanduo ataskaitiniu laikotarpiu taip pat išliko švarus.
  10. Sąvartoje išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 76,8 % - dujos labai mažai išsiskyrė į atmosferą.
  11. Garažų (vieta 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (vieta 3Fd) sąvartyno dujų nerasta.
  12. Sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija tik 0,2 % – dujos čia taip pat mažai išsiskiria į atmosferą.

Atsisiust Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno monitoringo vietos 2015 m.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2014 metais

  1. Hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami 7 postuose.
  2. Filtrato lygis (gręžinys Nr. 37422) buvo 0,1 m aukščiau nei maksimalus lygis, stebėtas per visą ankstesnį laikotarpį. Požeminio vandens lygis šalia sąvartyno (gręžiniai 20167 ir 20168) ir atokiau jo (gręžiniai 20170 ir 20174) buvo apie 0,2–0,3 m aukščiau nei vidutinis lygis.
  3. Gręžinyje Nr. 37422, bendroji mineralizacija siekia 22,5 g/l, jame išlieka labai daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio ir kalio. Chloridų koncentracija filtrate iki 5,7 karto viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  4. Filtratui būdingas didelis fenolio ir organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičius (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), o taip pat didelė amonio koncentracija (490 kartų viršija Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus).
  5. Vertinant pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus filtrate bendrasis fosforas normatyvą viršijo apie 3,3 kartus, o fenolis (pagal fenolio skaičių) – apie 2 kartus.
  6. Fabijoniškių sąvartos šone (postas 27Fp) išsisunkiančiame tirpale vyrauja tokie patys cheminiai komponentai, kokie randami filtrate, tačiau ataskaitiniu laikotarpiu šis tirpalas buvo švaresnis nei anksčiau fiksuotas - hidrocheminė sudėtis tapo panaši į požeminio vandens, kuris semiamas gręžiniuose šalia Fabijoniškių sąvartyno.
  7. Filtratu daugiausiai užterštas požeminis vanduo vis dar išlieka gręžiniuose Nr. 20167 ir 20174, atskirų pėdsakų randama ir 20168 gręžinyje (vandenyje randama daug kalio, hidrokarbonatų, chloridų, sulfatų, natrio, amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS))
  8. Gruntinis vanduo šalia sąvartyno (gręžinys 20167) pastoviai patiria šviežią taršą, o kartais ji pasireiškia ir gręžinyje 20174 (vertinant pagal amonio kiekį)
  9. Gręžinyje 20174 rasta chloridų koncentracija, kuri apie 1,5 karto viršija DLK, nustatytą pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, iki 46 kartų viršijo amonio kiekis.
  10. Gręžinių 20167 ir 20174 kryptimi tarša nuo sąvartyno tebesklinda siauru ruožu, nes gręžinio 20170 vanduo, vis dar išlieka santykinai švarus.
  11. Gilesni sluoksniai tiesiogiai po sąvartynu taip pat išlieka neužteršti – gręžinio Nr. 2437 vanduo ataskaitiniu laikotarpiu taip pat išliko švarus.
  12. Sąvartoje išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 71 % - dujos labai mažai išsiskyrė į atmosferą.
  13. Garažų (vieta 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (vieta 3Fd) sąvartyno dujų nerasta.
  14. Sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija tik 0,3 % – dujos čia taip pat mažai išsiskiria į atmosferą.

Atsisiust Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno monitoringo vietos 2014 m.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2012 metais

  1. Hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami 8 postuose.
  2. Rudenį vienas monitoringo postas – privatus šulinys, kuriam buvo suteiktas numeris 21aF, nustojo normaliai funkcionuoti – jis buvo uždarytas.
  3. Vertinant pagal cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, 37422 gręžinyje buvo viršijami chloro kiekiai, gręžinyje nr. 20167 ir šulinyje 21aF viršyti nitratų kiekiai (šulinyje nitratų kiekiai viršyti beveik 5 kartus, juos vertinant pagal geriamo vandens higienos normą).
  4. Beveik visuose gręžiniuose viršyti bendrojo azoto kiekiai, gręžinyje nr. 37422 viršyti ir fosforo kiekiai, taip pat sunkiųjų metalų chromo ir nikelio kiekiai. Gręžinio nr. 20170 vanduo, palyginti, yra švarus. Gilesni sluoksniai tiesiogiai po sąvartynu – neužteršti. Gręžinio nr. 2437 vanduo ataskaitiniu laikotarpiu išliko švarus. Filtrate ir iš sąvartos išsisunkiančiame skystyje esančių druskų kiekis kinta daugiausiai, tačiau akivaizdi bendra mažėjimo tendencija.
  5. Sąvartyno dujose rasta chlororganinių junginių, metano, padidėjusios anglies dvideginio koncentracijos.

Atsisiust Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens būklė ir jos kaita 2004 – 2012 m. (0.8 MB) 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2011

Hidrocheminiai tyrimai, filtrato ir požeminio vandens, buvo atlikti 8 postuose.

Filtrato lygis (gręžinys Nr. 37422) Fabijoniškių sąvartyne 2011 m. pamatuotas vidutiniškai 0,12 m aukščiau nei buvo stebėtas per visą ankstesnių penkerių metų laikotarpį. Vertinat pagal to pačio laikotarpio vidurkius, 2011 metais filtrato lygis Fabijoniškių sąvartos kaupe buvo apie 1,9 m aukščiau, požeminio vandens lygis šalia sąvartyno – aukščiau vidutiniškai apie 0,7 m. Fabijoniškių sąvartyno filtrate, pasemtame gręžinyje Nr. 37422, bendroji mineralizacija siekia 23,3 g/l, jame labai daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio ir kalio. Filtrate chloridų koncentracija iki 2,8 karto viršija Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Šiuos reikalavimus 1,9-5,4 kartus viršija ir nikelis su chromu. Filtratui būdingas didelis organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičiaus (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), o taip pat didelė azoto junginių koncentracija – bendras azoto kiekis viršija 3 g/l. Vertinant pagal nuotekų reglamento reikalavimus, filtrate bendrasis azotas normatyvą viršijo 78 kartus, bendrasis fosforas – apie 3 kartus.

Fabijoniškių sąvartos šone (postas 27Fp) išsisunkiančiame tirpale daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio ir kalio bei azoto junginių – amonio ir nitritų. Požeminio vandens natūralų gamtinį foną apibūdina šulinio vanduo (postas 21aF), kurio cheminė sudėtis tenkintų ir geriamojo vandens normatyvus, jei nebūtų labai didelė azoto junginių koncentracija, nitratų rasta vidutiniškai 241 mg/l, tai apie 5 kartus viršija ne tik geriamojo vandens normatyvą, bet yra apie 2,5 kartus didesnis nei limituojamas pagal kitus vertinimo kriterijus. Nitratai paprastai žymi įsisenėjusią taršą, kuri dėl ūkinės veiklos pasireiškia gyvenamojoje aplinkoje. Šis šulinys (postas 21aF) pagal požeminio vandens tėkmę yra aukščiau sąvartyno, t.y., vanduo į sąvartyno apylinkes atiteka nuo šulinio pusės, todėl jo tarša nitratais nesusijusi su sąvartyno produkuojama tarša. Šio šulinio vandenyje nerandama padidintų kiekių tų cheminių komponentų, kurie būdingi Fabijoniškių sąvartyno filtratui.

Daugiausiai filtratu užterštas požeminis vanduo 2011 metais išlieka gręžiniuose Nr. 20167 ir 20174, o teršalų atskirų pėdsakų rasta ir 20168 gręžinyje. Juose vanduo pagal amonį, bendrąjį azotą ir organinės medžiagos kiekį (pagal permanganato skaičių ir ChDS) nedaug skiriasi nuo skysčio, kuris išsisunkia sąvartyno papėdėje (postas 27Fp). Šių gręžinių vandenyje daug rasta kalio ir hidrokarbonatų, chloridų, sulfatų, natrio ir nitratų. Gręžinių 20167 ir 20174 kryptimi tarša nuo sąvartyno sklinda pakankamai siauru ruožu, nes gręžinio 20170 vanduo, palyginti, yra švarus. Gilesni sluoksniai tiesiogiai po sąvartynu taip pat išlieka neužteršti – gręžinio Nr. 2437 vanduo 2011 metų pabaigoje buvo švarus.

Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos kaitą, filtrate ir iš sąvartos išsisunkiančiame skystyje esančių druskų kiekis turi mažėjimo tendenciją. Gręžinyje Nr. 20167, kuris yra arčiausiai prie sąvartyno, hidrocheminė situacija išlieka pakankamai stabili. Kitame gręžinyje Nr. 20174, kuris taip pat yra sąvartyno poveikio zonoje, hidrocheminė situacija pakankamai kaiti, o 2011 metais buvo geresnė nei anksčiau stebėta.

Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos rodiklio kaitą, po sąvartynu ir šalia jo esančiuose gręžiniuose Nr. 20168 ir 20170, o taip pat ir šulinyje (postas 21aF) hidrocheminė situacija 2011 metais išliko pakankamai stabili.

Visuose stebėtuose vietose, skirtose hidrocheminiams tyrimams viršijami bendrosios geležies ir mangano, nikelio (išskyrus gręžinį Nr. 20168) kiekiai, chromo kiekiai viršijami gręžiniuose Nr. 27Fp, 37422, švino kiekiai viršijami gręžinyje  37422 (vertinant pagal HN24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimus“). Vertinant taršą sunkiausiais metalais, vertinant pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, gr. Nr. 37422 viršijami chromo ir nikelio kiekiai.

Siekiant palyginti vandens kokybę, su geriamo vandens reikalavimais, ribinėmis vertėmis (HN 24:2003), buvo apskaičiuotas Kvpk,kuris parodo, kiek kartų yra viršijama rodiklio normuojančioji vertė arba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo jos sudaro nustatytoji vertė. Vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vidurkinės vertės.

Atsisiust Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens būklė ir jos kaita 2004 – 2011 m. (0.7 MB)

Fabijoniškių sąvartyno dujų tyrimas

Sąvartyno dujų tyrimams buvo išgręžtas specialus gręžinys Nr. 37422, kurio ilga filtrinė dalis yra gerokai aukščiau filtrato lygio. Gręžinys sandariai uždaromas dangteliu, kuriame įtaisyta sklendė tam, kad patikimai matuoti slėgį ir dujų siurbimo metu į gręžinio vidų nepatektų atmosferos oras.

Taip pat atitinkamai buvo atidarytas naujas dujų matavimo postas, kuriam suteiktas pavadinimas 4Fd. Jis yra tarp 35331 ir 35332 gręžinių, kurie 2010 metais buvo nerasti. Pagal monitoringo programą numatytas vienas postas Nr. 37422p, kuriame buvo matuojamos sąvartyno paviršiuje. Dujų tyrimai taip pat buvo matuoti poste 2Fd, kuris parinktas požeminiame garaže prie 35332 gręžinio, ir 3Fd – gyvenamojo namo L. Giros g. 108 rūsyje. Pirmajame pusmetyje matuojant sąvartyno dujas oro slėgis turėjo nežymią kilimo tendenciją, antrajame – oro slėgis buvo santykinai stabilus.

2011 m. atlikti matavimai parodė, kad Fabijoniškių sąvartoje pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 70 %, o diferencinis slėgis buvo neigiamas. Dėl tokio slėgio sąvartyno dujos neišskyrė į atmosferą, todėl specialioje uždaroje talpoje, priglaustoje prie sąvartos paviršiaus, matavimų metu metano dujų neaptikta. Esančių prie sąvartyno garažų (postas 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (postas 3Fd) sąvartyno dujų taip pat nerasta.

Fabijoniškių sąvartyne 2011 metais paimtame dujų bandinyje rasta chlororganinių junginių, kurių koncentracijos, vertinant pagal normatyvą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“, viršijamos nuo 15 iki daugiau nei 11620 kartų. Reikia pabrėžti, kad pastarasis normatyvas taikytinas tik uždarai gyvenamajai aplinkai, o sąvartyno dujų kontakte su atmosfera chlororganinių junginių dujose koncentracija prasiskiedžia oru, panašiai kaip metano dujų, iki visiškai nežymių dydžių.

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010

Hidrocheminiai tyrimai 2010 metais buvo atlikti 8 postuose.

Pozeminio vandens naturalu gamtini fona apibudina sulinio vanduo (postas 21aF), kurio chemine sudetis tenkintu ir geriamojo vandens normatyvus, jei nebutu labai didele azoto junginiu koncentracija. Didziausia stebima tarsa yra filtrate (gr. 37422), jame labai daug chloridu, hidrokarbonatu, natrio, kalio ir kai kuriu azoto junginiu. Fabijoniskiu savartos sone issisunkianciame tirpale daug chloridu, hidrokarbonatu, natrio ir kalio bei azoto junginiu – amonio ir nitritu. Daugiausiai filtratu uzterstas pozeminis vanduo 2010 metais rastas greziniuose Nr. 20167 ir 20174. Juose vanduo pagal amoni, bendraji azota ir organines medziagos kieki (pagal permanganato skaiciu ir ChDS) nedaug skiriasi nuo skyscio, kuris issisunkia savartyno papedeje (postas 27Fp).

Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos rodiklio kaita, po savartynu ir salia jo esanciuose greziniuose Nr. 20168 ir 20170, o taip pat ir sulinyje (postas 21aF) hidrochemine situacija yra pakankamai stabili. Greziniuose randamos dideles koncentracijos mangano. Labiausiai sunkiaisiais metalais uzterstas filtratas.

Savartyno duju tyrimams buvo isgreztas specialus grezinys Nr. 37422, kurio ilga filtrine dalis yra gerokai auksciau filtrato lygio. Grezinys sandariai uzdaromas dangteliu, kuriame itaisyta sklende tam, kad patikimai matuoti slegi ir duju siurbimo metu i grezinio vidu nepatektu atmosferos oras.

Fabijoniskiu sąvartyne 2010 metais paimtame duju bandinyje rasta chlororganiniu junginiu, kuriu koncentracijos, vertinant pagal normatyva HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos ore teršiančių medziagu koncentraciju ribines vertes“, nedaug virsijamos pagal trichloretilena ir tetrachloretilena, o pagal vinilo chlorida – daugiau nei 600 kartu. Suprantama, pastarasis normatyvas taikytinas tik uzdarai gyvenamajai aplinkai, todel savartyno duju kontakte su atmosfera chlororganiniu junginiu dujose koncentracija turi prasiskiesti oru, panasiai kaip metano duju, iki visiskai nezymiu dydziu.

Atsisiust Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens būklė ir jos kaita 2004 – 2010 m. (0.7 MB)

 

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 – 2012 metais

  1. Filtrate rasta daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio, kalio, kai kurių azoto junginių.
  2. Filtrate nikelio, chromo ir chloridų koncentracijos (5,6-19,0 kartus) viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  3. Filtrato lygis (gręžinys Nr. 37422) vidutiniškai 0,3 m aukščiau nei maksimalus lygis stebėtas per ankstesnių penkerių metų laikotarpį.
  4. Nuo sąvartyno pakraščio į rytus apie 400 m ilgio siaurame ruože, gruntinis vanduo išlieka paveiktas taršos – natrio, chloridų, amonio ir nitratų koncentracijos viršija geriamojo vandens normatyvą.
  5. Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos kaitą, filtrate ir iš sąvartos išsisunkiančiame skystyje esančių druskų kiekis turi mažėjimo tendenciją.
  6. Šalia sąvartyno gruntinio vandens hidrocheminė situacija išlieka stabili – nuo sąvartyno sklindančios taršos intensyvėjimo ir jos platesnės sklaidos nepastebėta.
  7. Tarpsluoksnis vanduo po sąvartynu išliko neužterštas.
  8. Sąvartoje išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, tačiau sąvartos paviršiuje (postas 37422p) metano dujų nė karto nebuvo aptikta.
  9. Esančių prie sąvartyno garažų (postas 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (postas 3Fd) sąvartyno dujų taip pat nerasta.
  10. Sąvartyno dujose nuolatos randama chlororganinių junginių
  11. Vertinant dujų koncentracijų kaitą laike, pamažu didėja anglies dvideginio koncentracija, o pastaruoju metu augo ir metano koncentracija.

Atsisiust Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens būklė ir jos kaita 2004 – 2012 m. (0.8 MB) 

Atsisiust Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens būklė ir jos kaita 2004 – 2011 m. (0.7 MB)

Atsisiust Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens būklė ir jos kaita 2004 – 2010 m. (0.7 MB)

 

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos kokybė ir jos kaita 2004-2009 m.

Pateikiami pagrindiniai 2004–2009 metų Vilniaus miesto uždaryto Fabijoniškių sąvartyno požeminio vandens kokybės ir jos kaitos vertinimo rezultatai, gauti remiantis Geologijos ir geografijos instituto 2008 m. atliktų darbų ataskaitos „Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringas“ duomenimis ir apibendrinimais.

Požeminio vandens būklė uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkoje apibūdinama pagal hidrocheminių tyrimų rezultatus iš 9 tyrimų vietų: dviejų šulinių, vienos filtrato ištakos ir 7 gręžinių:

Postas

Identifi-kavimo Nr.

Objektas

Tyrimai

Žiotys, m NN

Gylis, m

Filtro gylis (nuo-iki),m

hidrocheminiai

 

dujų

1Fdf 37422 gręžinys + + 203,00 16,0 2,0-14,0
2Fd statinys +
3Fd statinys +
9F 20167 gręžinys + 182,90 32,1 2-31,8
10F 20168 gręžinys + 179,35 25,0 0,7-24,7
16FD 35331 gręžinys + 178,80 10,5 5,5-8,5
17FD 35332 gręžinys + 179,60 10,0 5,0-8,0
21aF šulinys + 197,10 42,3
23F 20170 gręžinys + 177,04 29,0 19,0-28,0
24F 20174 gręžinys + 181,25 181,25 25,0-40,0
27Fp ištaka + ~185,0
2437 gręžinys + 195,0 74,0

Vandens kokybė apibūdinama cheminių ar fizikinių savybių rodiklius gretinant su lietuvos higienos normoje HN 48:2001 teikiamų pavojingų cheminių medžiagų leidžiamomis vertėmis (DLK) arba leidžiamomis analičių vertėmis (LAV). Ataskaitoje „Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringas“ pateiktos ir kituose normatyviniuose dokumentuose nurodytos normuojančios analičių vertės.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens kokybė

Ji įvertinta analizuojant 2004-2009 m. bėgyje nustatytas vidurkines cheminių ar fizikinių komponenčių vertes ir lyginant jas sunormuojančiomis vertėmis,pateiktomis HN 48:2001.
Kokybės apibendrinime, siekiant palyginamumo, yra pateikiami tik tie rodikliai, kurių vidurkiai 2004-2009 m. pateikti visose tyrimų vietose. Šias sąlygas tenkina 8 rodikliai:

  • Chloras (Cl),
  • Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
  • Natris (Na),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Nitritai (NO2, grafikuose – NO2),
  • Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Permanganato indeksas (PI).

Pirmieji 4 yra bendrieji, likusieji 4 – biogeniniai.
Vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vidurkinės vertės 2004-2009 metais yra parodytos grafike:

Vidurkinės vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vertės uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens tyrimų vietose 2004-2009 metais

Parodyta, kiek kartų yra viršijama rodiklio DLK (arba LAV) arba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo DLK (arba LAV)sudaronustatytoji vertė (kaip arti ji yra prie ribinės reikšmės). Santrumpos: Cl – chloras, SO4 – sulfatai, Na – natris, SEL – savitasis elektrinis laidis, NO2 – nitritai, NO3 – nitratai, NH4 – amonis, PI – permanganato indeksas.

Šulinys 28F yra netoli anksčiau tirto gręžinio 26F.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens kokybės kaita

Vandens kokybė jos kaitos analizei vertinta pagal vandens kokybės kompleksinius ir monokomponentinius rodiklius.
Skaičiuojant vandens kokybės kompleksinius rodiklius, siekiant jų verčių palyginamumo įvairiose tyrimų vietose skirtingais laikotarpiais, buvo sumuojami tik rodiklių, kurių vidurkiai nustatyti visose tyrimų vietose visų keturių periodų (2004-2006 m., 2007 m., 2008 m. ir 2009 m.) metu, balai. Kadangi gręžiniuose 23F ir 26F biogeninių rodiklių 2004-2006 m. vidurkiai ataskaitoje nepateikti, vandens kokybės kompleksiniai rodikliai skaičiuoti tik pagal šiuos 4 bendruosius rodiklius:

  • Chloras (Cl),
  • Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
  • Natris (Na),
  • Savitasis elektros laidis (SEL).

Vandens kokybės kaitai analizuoti kompleksiniai rodikliai skaičiuoti tiek atskiroms tyrimų vietoms, tiek ir jų grupėms. Pirmuoju atveju buvo skaičiuojamiperiodų suminiai vidurkiniai vandens kokybės pažeidimo rodikliai RSV, o antruoju atveju – periodų normuoti suminiai vidurkiniai vandens kokybės pažeidimo rodikliai. Visi jie rodo vandens bendrą kokybę ir vaizduojami atitinkamose diagramose.

Vandens kokybės monokomponentinių rodiklių dabartinės kaitos tendencijos tirtos, lyginant paskutiniojo periodo (2009 m.) ir ankstesniojo periodo (2004-2008 m.) vidurkius ir skaičiuojant vidurkių kaitos koeficientus KkvidJuos galima buvo suskaičiuoti tik tiems rodikliams, kurių vidurkiai buvo nustatyti abiejų periodų metu. Tai šie 8 rodikliai: chloras, sulfatai, natris, savitasis elektros laidis, nitritai, nitratai, amonis ir permanganato indeksas. Šiems rodikliams apskaičiuoti KKvid. Šių rodiklių dabartinės kaitos bendrosios tendencijos vaizduojamos diagramoje.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietose

Apibendrinimas
Pagal keturių periodų duomenis šulinyje 21aF ir daugelyje gręžinių (2437, 10F, 23F, 26F) bendra vandens kokybė buvo stabili. Iš šių stebėjimo postų ji buvo geriausia gręžiniuose 2437, 23F ir 26F, blogesnė šulinyje 21aF bei gręžinyje 10F. Šiek tiek blogesnė bendra vandens kokybė buvo gręžinyje 9F, ten ji buvo stabili per tris pirmuosius periodus, o 2009 m. šiek tiek pagerėjo. Labiausiai vandens kokybė svyravo gręžinyje 1Fdf, ištakoje 27Fp ir gręžinyje 24F. Pastarajame ji blogėjo iki 2008 m., tačiau 2009 m. pagerėjo. Pagrindiniame sąvartyno gręžinyje 1Fdf ir filtrato ištakoje 27Fp bendra vandens kokybė yra blogiausia. Ji pablogėjo 2007 ir 2009 m., o 2004-2006 m. ir 2008 m. buvo geresnė.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietų grupėse

Apibendrinimas
Šulinyje vandens kokybė buvo stabili ir geriausia. Gręžiniuose vandens bendra kokybė blogėjo iki 2007 m., o po to pradėjo gerėti ir 2009 m. buvo geriausia. Ištakoje blogiausia vandens kokybė buvo 2007 m. ir 2009 m., o geriausia – 2004-2006 m.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens kokybės monokomponentinių rodiklių 2009 m. pokyčiai

Santrumpos: Cl – chloras, SO4 – sulfatai, Na – natris, SEL – savitasis elektros laidis, NO2 – nitritai, NO3 – nitratai, NH4 – amonis, PI – permanganato indeksas.

Apibendrinimas
Daugelyje postų (šulinyje 21aF, ištakoje 27Fp ir gręžiniuose 1Fdf, 9F, 10F, 24F) išaugo nitritų NO2, jų pastebimai sumažėjo tik gręžinyje 23F. Užtat nitratų išaugo tik ištakoje 27Fp, o gręžiniuose 1Fdf, 23F, 26F jų sumažėjo. Amonio išaugo tik gręžinyje 26F, o daugumoje postų pastebimai sumažėjo. Rodiklis PI išaugo tik gręžinyje 1Fdf, o daugumoje postų irgi sumažėjo. Chloro išaugo tik gręžiniuose 2437 ir 23F, gręžiniuose 9F, 24F ir 26F jo sumažėjo. Tuose pačiuose gręžiniuose sumažėjo ir Na, jo išaugo tik gręžinyje 2437. Sulfatų išaugo tik šulinyje 21aF, o sumažėjo gręžiniuose 1Fdf ir 23F.