Upės

Didžiausia Vilniaus miesto upė – Neris, į kurią įteka pora didesnių upių – Vilnia ir Vokė. Neris savivaldybės teritorijoje ar jos riba teka apie 47,1 km, Vilnia – apie 20,2 km. Išskyrus Vilnią, Vokė ir visi kiti upeliai teka atokiau nuo Vilniaus centro. Į Nerį taip pat įteka keli mažesni upeliai tokie kaip,  Antavilis, Varžuvka, Riešė, Upelė (Kaira), Turniškių upelis, Baltupis (Cedronas), Sudervė, o taip pat keli nedideli bevardžiai upeliukai. Vilniaus miesto savivaldybės ribose į Vilnią įteka Murlė.

Vilniaus miesto savivaldybės paviršinio vandens kokybės ir dugno nuosėdų monitoringas buvo pradėtas 2011 m.

Upių vandens kokybė 2016 metais

Upių vandens kokybė 2015 metais

Upių vandens kokybė 2014 metais

Upių vandens kokybė 2012 metais

Upių vandens kokybė 2011 metais

 

2016 metų duomenys

2016 metais tyrimai buvo atlikti Neries, Vilnios, Antavilio, Sudervės ir Vokės upėse. Paviršinio vandens tyrimai buvo atlikti žiemos, pavasario, vasaros ir rudens sezono metu. Dugno nuosėdos – vieną kartą per metus.

 Vandens kokybės tyrimai

Paviršinio vandens kokybė buvo pakankamai gera.

  1. Vokės upės paviršinio vandens poste Nr. VK1 nitritų kiekis 2016-05-30 sudarė 0,394 mg/l ir RV viršijo 3,9 karto.
  2. Stebėjimo periodu biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7) koncentracijos, kurios viršija Vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše nurodytas RV, nustatytos daugelyje mėginių. Didžiausios BDS7 koncentracijos nustatytos Vilnios (Nr. V1), Vokės (VK1) ir Neries (N2) upių vandens mėginiuose.
  3. Suspenduotų medžiagų kiekis normatyvus viršijo tik viename bandinyje Antavilio upėje vasaros sezonu.
  4. Bandinių ėmimo metu vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų.

 Dugno nuosėdų tyrimai

Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį, dugno nuosėdos sunkiaisiais metalais nėra labai užterštos, daugumoje mėginių užterštumo laipsnis sunkiaisiais metalais leistinas (nepavojingas).

  1. Visuose paimtuose dugno nuosėdų mėginiuose visų tirtų sunkiųjų metalų ir kitų teršalų nustatyti kiekiai neviršijo RV reikšmių nei pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”, nei pagal „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuos“.
  2. Iš visų analizuotų upių dugno nuosėdų mėginių, 2016 metais naftos produktų koncentracija, kuri viršijo ribines vertes nustatyta tik Vokės up. (VK1), vertinant pagal  Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009), I grupės (labai jautrių taršai) ribines vertes. Naftos produktų kiekis ribines vertes viršijo 6,6 karto.

 Dugno nuosėdų tyrimai ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais

Dugno nuosėdų tyrimai ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais  Neryje atlikti vieną kartą metuose.

  1. Vertinant pagal pateiktus dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų palyginimo su vertinimo kriterijais rezultatus, tik švinas (Pb), alavas (Sn) ir cinkas (Zn), viršijo ribines vertes pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”.
  2. Lyginant dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų rezultatus su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, nei viename bandinyje neužfiksuota cheminių komponentų viršijančių ribines vertes.
  3. Keturiuose iš šešių Neries dugno nuosėdų bandiniuose, paimtuose prie lietaus išleistuvų, buvo rasta naftos produktų, kurių kiekis viršijo Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009) nustatytas I grupės (labai jautrių taršai) ribines vertes. Daugiausia naftos produktų rasta prie išleistuvo žemiau Valakampių tilto (nr. 5), kur ribinės vertės buvo viršijamos 10 kartų.

Dugno nuosėdų užterštumas arsenu, chromu, variu, gyvsidabriu, manganu, molibdenu, švinu, alavu, cinku.

4 pavirsinis 2016 visi 2 priedas 2016

 

2015 metų duomenys

2015 metais tyrimai buvo atlikti Kairos, Varžuvos upėse ir trijose vietose Neryje. Paviršinio vandens tyrimai buvo atlikti žiemos, pavasario, vasaros ir rudens sezono metu. Dugno nuosėdos – vieną kartą per metus.

Vandens kokybės tyrimai

Paviršinio vandens kokybė buvo pakankamai gera.

  1. Nei viename paimtame bandinyje nerasta taršos, kuri viršytų  nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus.
  2. Vertinant pagal specifinius ir bendruosius cheminius komponentus bei rodiklius, išskyrus ištirpusio vandenyje deguonies kiekį, Kairos upelyje imtuose vandens bandiniuose labai nedaug (iki 1,2 karto) viršijo bendrasis azotas.
  3. Suspenduotų medžiagų kiekis normatyvus viršijo tik Neries upės vandens bandiniuose, kurie buvo imti pavasario laikotarpiu.
  4. Bandinių ėmimo metu vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų.

Dugno nuosėdų tyrimai

Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį, dugno nuosėdos sunkiaisiais metalais nėra labai užterštos, daugumoje mėginių užterštumo laipsnis sunkiaisiais metalais leistinas (nepavojingas).

  1. Vertinant pagal gautus dugno nuosėdų cheminių tyrimų rezultatus, viename bandinyje, paimtame Neryje aukščiau miesto (vieta N1), mangano (Mn) kiekis apie 4,0 kartus viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”.
  2. Lyginant paviršinių vandens telkinių dugno nuosėdų tyrimo rezultatus su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, ribines vertes atskiruose vandens telkiniuose nuo 1,03 iki 5,95 karto viršijo arsenas (As), varis (Cu), manganas (Mn), cinkas (Zn) ir gyvsidabris (Hg). Gyvsidabrio (Hg) koncentracija iki 1,4 karto minėtus aplinkos apsaugos reikalavimus viršijo tik Neries dugno nuosėdų bandinyje, kuris buvo paimtas žemiau Vilniaus (N6).
  3. Visuose analizuotuose Neries dugno nuosėdų mėginiuose 2015 metais nustatyta naftos produktų koncentracija, kuri iki 2,82 karto viršija Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009) nustatytas I grupės (labai jautrių taršai) ribines vertes.

Dugno nuosėdų tyrimai ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais

Dugno nuosėdų tyrimai ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais  Neryje atlikti vieną kartą metuose.

  1. Vertinant pagal pateiktus dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų palyginimo su vertinimo kriterijais rezultatus, tik arsenas (As) ir manganas (Mn) viename bandinyje, paimtame Neryje žemiau išleistuvo prie Šilo tilto (vieta 18), iki 1,37 karto viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”.
  2. Lyginant dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų rezultatus su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, daugiausia cheminių komponentų viršijančių ribines vertes fiksuota prie Valakampių ir Šilo tiltų (vietos 5 ir 18). Visose tirtose vietose dugno nuosėdos ties vandens išleistuvais užterštos cinku (Zn), jeigu taip pat lyginti su minėtais aplinkos apsaugos reikalavimais.
  3. Fonines vertes daugumoje tirtų dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais viršija arsenas (As), varis (Cu), švinas (Pb), ir cinkas (Zn).
  4. Visuose Neries dugno nuosėdų bandiniuose, paimtuose prie lietaus išleistuvų, buvo rasta naftos produktų, kurių kiekis viršijo Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009) nustatytas I grupės (labai jautrių taršai) ribines vertes. Daugiausia naftos produktų rasta prie išleistuvo žemiau Valakampių tilto ir Žemuosiuose Paneriuose (vietos 5 ir 64), kur ribinės vertės buvo viršijamos 7,3-9,3 kartų.

Dugno nuosėdų užterštumas arsenu, chromu, variu, gyvsidabriu, manganu, molibdenu, švinu, alavu, cinku.

pavirsinis tik upiu 2 priedas 2015

 

2014 metų duomenys

2014 metais tyrimai buvo atlikti Vokės, Sudervės, Riešės, Vilnios upėse ir dvejose vietose Neryje. Paviršinio vandens tyrimai buvo atlikti vasaros, rudens ir žiemos sezono metu. Dugno nuosėdos – vieną kartą per metus.

Vandens kokybės tyrimai

Paviršinio vandens kokybė buvo pakankamai gera.

  1. Neries upėje vasaros sezono metu pagal nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus ribines vertes nežymiai viršijo bendrasis azotas. Vilnios upėje, taip pat vasaros sezono metu, 1,1 k. viršijo bendrasis azotas, rudens sezono metu 1,3 k. viršijo bendrasis fosforas.
  2. Vilnios upėje žiemos sezono metu 1,2 k. viršijo suspenduotos medžiagos vadovaujantis paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys apsaugos reikalavimų aprašu. Vadovaujantis tuo pačiu aprašu biocheminio deguonies suvartojimo po septynių parų (BDS7) žiemos sezono metu viršijimai fiksuoti visuose mėginiuose.
  3. Bandinių ėmimo metu vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų.
  4. Aromatinių angliavandenilių ir naftos produktų kiekio reikšmės yra mažesnės už nustatymo metodų tikslumo ribas.

Dugno nuosėdų tyrimai

Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį, dugno nuosėdos sunkiaisiais metalais nėra labai užterštos, daugumoje mėginių laipsnis sunkiaisiais metalais leistinas (nepavojingas). Išskyrus bandiniuose prie lietaus išleistuvų, žemiau Valakampių tilto ir  Žemuosiuose Paneriuose, kur užterštumo pavojingumo laipsnis vertinamas kaip vidutinio pavojingumo.

  1. Vadovaujantis cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais Vilnios upėje ribinę vertę viršijo: arsenas (As) 1,1 k., manganas (Mn) 3,3 k., cinkas (Zn) 1,5 k., gyvsidabris (Hg) – 1,6 k. Neryje ribinę vertę viršijo: gyvsidabris (Hg) 1,3 k.,  Riešės up. ribinę vertę 1,8 k. viršijo gyvsidabris (Hg), Vokės up. ribinę vertę 1,5 k. viršijo cinkas (Zn).
  2. Vertinant pagal Lietuvos higienos norma HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”, ribinę vertę Vilnios up. 1,1 k. viršijo aresnas (As) ir 2,2 k. viršijo manganas (Mn).
  3. Lyginant dugno nuosėdų tyrimus su Neries upės foninėmis vertėmis, mangano koncentracijos viršytos visuose mėginiuose. Daugiausia viršijimų lyginant su kitomis upėmis buvo Sudarvės, Vokės ir Vilnios upėse.
  4. Naftos produktų upių nuosėdų bandiniuose, kurių kiekis viršijo naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus (LAND 9-2009) nustatytas I grupės (labai jautrių taršai) ribines vertes, Neries upėje 3,7 k. viršijo ir Vokės upėje ribines vertes viršijo nežymiai.

Dugno nuosėdų tyrimai ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais 

2014 metais tyrimai buvo atlikti ties lietaus nuotekų išleidėjais Neries upėje – vieną kartą metuose. Bandiniuose prie lietaus išleistuvų, žemiau Valakampių tilto ir  Žemuosiuose Paneriuose, kur užterštumo pavojingumo laipsnis vertinamas kaip vidutinio pavojingumo, kitose vietose – kaip leistinas.

  1. Lyginant dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų rezultatus su cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, daugiausia cheminių komponentų viršijančių ribines vertes fiksuota prie Valakampių tilto ir Žemuosiuose Paneriuose. Daugumoje tirtų vietų dugno nuosėdos ties vandens išleistuvais užterštos cinku (Zn) ir gyvsidabriu (Hg).
  2. Naftos produktų upių nuosėdų bandiniuose prie lietaus išleistuvų, buvo rasta naftos produktų, kurių kiekis viršijo naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimusVisose vietose ties išleistuvais buvo viršytos ribinės vertės.

Dugno nuosėdų užterštumas chromu, variu, manganu, molibdenu, švinu, alavu, cinku, gyvsidabriu.

Upiu_monit_14

Atsisiust Atsisiųsti žemėlapį (0,5 MB)

2012 metų duomenys

2012 m. paviršinio vandens kokybės tyrimai atlikti mažosiose Upelės, Riešės, Varžuvos, Sudervės Vilniaus upėse (4 mėginiai), taip pat dugno nuosėdų tyrimai atlikti minėtose upėse ir Neryje (16 mėginių).

Vandens kokybės tyrimai

Upių vandens kokybė 2012 m. buvo pakankamai gera – nei viename nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos, nuotekų tvarkymo reglamento, paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimus.

Dugno nuosėdų tyrimai

Pagal cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimusribinės vertės viršytos Sudervės  (cinku (Zn) iki 1,2 didžiausios leistinos koncentracijos (DLK)), Riešės (variu (Cu)  iki 1,4 DLK) upelių dugno nuosėdose. Neryje, dugno nuosėdose žemiau buitinių nuotekų valymo įrenginių ir ties lietaus nuotekų išleistuvais viršyti sunkiųjų metalų kiekiai - dažniausiai viršijo cinkas (Zn), varis (Cu), gyvsidabris (Hg) ir alavas (Sn), o švino (Pb) ir kadmio (Cd) rasta tik vienoje vietoje – prie išleistuvo, kuris yra prie Valakampių tilto. Naftos produktų, kurie viršytų naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, buvo rasta Upelės (viršijo iki 1,1 karto) ir Sudervės (viršijo iki 1,6 karto) upėse.

Naftos produktų rasta Neries dugno nuosėdose žemiau valymo įrenginių ir visose tirtose vietose ties lietaus išleidėjais. Daugiausia naftos produktų rasta ties lietaus išleidėju, kuris yra prie Valakampių tilto, kur išteka Žirmūnų mikrorajono paviršinės nuotekos ir Gariūnų tiltu, kur išleidžiamos paviršinės Lazdynų mikrorajono nuotekos.

Neryje žemiau buitinių nuotekų valymo įrenginių ir ties lietaus nuotekų išleistuvais, nerasta reikšmių, kurios viršytų didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”.

Atsisiust Sunkiųjų metalų poveikis sveikatai (0,2 MB)

2012_monit_upes

Atsisiust Atsisiųsti žemėlapį (1,7 MB)

2011 metų duomenys

Neries upės apie 47,1 km atkarpoje, esančios Vilniaus miesto savivaldybės ribose, paimti 7 vandens ir dugno nuosėdų bandiniai, o Vilnios upės apie 20,2 km atkarpoje – 4 atitinkami bandiniai.

Vandens kokybės tyrimai

Neries ir Vilnios vandens kokybė pakankamai gera  – nei viename nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos ar kitus, taikomus paviršiniam vandeniui, reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės ribose Neries vandens bandiniuose nerasta  bendro azoto ir fosforo kiekio, kuris viršytų didžiausią leistiną koncentraciją (DLK), ją vertinant pagal nuotekų tvarkymo reikalavimus, išskyrus bendrąjį azotą, kuris Vilnios vandenyje iki 1,2 karto viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją ties Naująja Vilnia ir Vilniaus senamiesčiu. Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos kaitą, Neries ir Vilnios vanduo Vilniaus savivaldybės ribose nežymiai, bet tolygiai praturtėja vandenyje ištirpusiomis druskomis.

Dugno nuosėdų tyrimai

2011 metais buvo paimta 11 dugno nuosėdų mėginių. Tik viename bandinyje, paimtame aukščiau Vilniaus, arseno (As) ir mangano (Mn) kiekiai viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”. Visuose dugno nuosėdų bandiniuose suminio užterštumo rodiklio Zd reikšmė nesiekia nė pusės leistinos (nepavojingos) ribos.

Vertinant pagal cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, Neries dugno nuosėdose ties Žvėrynu ir žemiau Bukčių ribines vertes viršijo manganas ir cinkas. Vienintelis arsenas beveik visuose tirtuose bandiniuose apie 2,5 karto viršijo fonines vertes.

Pavojingų elementų sankaupos dugno nuosėdose nėra lemiamos vien miesto gyventojų sukuriamos antropogeninės apkrovos. Nemažą vaidmenį sukuriant anomalias dugno nuosėdose lemia gamtinė dugno nuosėdų sudedamoji dalis, net nedideliu atstumu esančios vandens telkinio molingosios-dumblingos nuogulos yra kaičios dėl juose esančios smėlingosios sudedamosios dalies. Dvylikos potencialiai pavojingų elementų kiekių geocheminės būklės paveikslai (arsenas, barischromasvarismanganasmolibdenasnikelisšvinasselenastalisvanadiscinkas) parodo, kad kai kurių pavojingų cheminių elementų sankaupas labiau lemia antropogeninė veikla (Pb, Zn, Cu, Cr, Ni), kitiems sunkiesiems metalams, esminę įtaką turi gamtinės geologinės sąlygos. Nors ribinės normos, skirtos nuosėdų būklės vertinimui nėra viršijamos, išsėmus kai kurias dugno nuosėdas ir paskleidus jas dirvožemio paviršiuje, gali formuotis As, Mn (ir kai kurių kitų elementų) anomalijos, viršijančios normatyvus, nurodytus HN 60:2004.

Atsisiust Sunkiųjų metalų poveikis sveikatai (0,2 MB)

2011_monit_upes

 Atsisiust Atsisiųsti žemėlapį (1,7 MB)