Valstybinis oro monitoringas

Aplinkos monitoringas pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos monitoringo įstatymą yra apibrėžiamas kaip sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. Vykdant valstybinį aplinkos monitoringą yra stebima, vertinama ir prognozuojama oro būklė.

Oro kokybė yra svarbus darnaus vystimosi prioritetas. Oro kokybė įtakoja žmonių sveikatą, pasaulio klimato kaitą, žemės ūkio, kultūrinius objektus. Pagrindiniai oro teršėjai yra mobilus transportas, energetikos objektai, pramonės įmonės ir kiti.

2005 – 2010 metais Lietuvos Respublikos monitoringo programoje numatytas aplinkos oro kokybės vertinimas aglomeracijoje ir zonose. Pagrindiniai uždaviniai susijęs su oro kokybe – vertinti aplinkos oro užterštumą urbanizuotose teritorijose, prognozuoti oro kokybę, vertinti šalies klimatinius pokyčius, vertinti ozono sluoksnio pokyčius, nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, apkrovų ekosistemoms mastą, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio dujų kiekį ir kt.

2011 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos patvirtinimo“. Šia programa reglamentuoja Valstybinio aplinkos monitoringo įgyvendinimo sistema. Programoje apibrėžiami tikslai ir uždaviniai, tame tarpe susiję ir su aplinkos oro tarša. Pagrindinis programos tikslas susijęs su aplinkos oro tarša – vertinti aplinkos oro taršos užterštumo lygį, prognozuoti aplinkos oro kokybę, vertinti šalies klimato pokyčius.

Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtas valstybinis aplinkos oro monitoringas Lietuvoje vykdomas nuo 1967 m. 1999 – 2004 m. laikotarpyje miestų aplinkos oro kokybės monitoringo tinklas buvo modernizuotas ir 2004 m. jį sudarė 13 automatizuotų oro kokybės tyrimo stočių.

Šiuo metu Vilniaus mieste oro kokybė yra stebima keturiose automatinėse OKT stotyse.