Oro taršos šaltiniai

Daugiausiai atmosferos oro teršalų yra antropogeninės kilmės. Pagrindiniai taršos šaltiniai yra mobilus autotransportas ir stacionarūs taršos šaltiniai, tokie kaip pramonės įmonės, energetikos objektai.
Emisijos iš autotransporto sudaro apie 70% visų bendro teršalų kiekio. Autotransporto teršalų emisijas sudaro anglies monoksido, azoto oksidai ir kiti teršalai. Automobilių keliama tarša taip pat yra padangų, kelio dangos nusidėvėjimo dulkės, kuro nutekėjimas, garavimas ir triukšmas.

Sudegus vienai tonai kuro išsiskiria 600 kg anglies monoksido, 30 kg azoto oksidų, apie 80 kg angliavandenilių ir kitų teršalų.

Oro užterštumas mieste priklauso ne tik nuo autotransporto, stacionarių taršos šaltinių emisijų kiekio, miesto infrastruktūros, bet ir nuo meteorologinių sąlygų. Mieste oro užterštumo padidėjimas yra sąlygojamas ne tik emisijos padidėjimo, bet ir nepalankių meteorologinių sąlygų, kurios silpnina atmosferos galimybę išsklaidyti teršalus. Netinkamos sąlygos teršalų išsisklaidymui yra sausi orai, silpnas vėjas, temperatūrinė inversija.

Vilniaus miestas išsidėstęs tarp kalvų išilgai Neries upės, aukštis virš jūros lygio kinta nuo 100 m slėnio viduryje iki 200 m išorėje. Toks miesto išsidėstymas, meteorologiniai ypatumai lemia teršalų kaupimąsi upės slėnyje, todėl čia esantys rajonai (Žvėrynas, Šnipiškės Senamiestis) kenčia nuo gausių vietinių šaltinių (individualių namų šildymas, antrinis pakėlimas nuo negrįstų gatvių) ir surenka viso Vilniaus miesto autotransporto, bei pramonės emisijas.