Oras / Bendroji dalis

Oro kokybės apsauga yra viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos sričių. Oro užterštumas priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių: teršalų išmetimo ir meteorologinių sąlygų. Taršos šaltinių duomenys apsprendžia išmetamų teršalų kiekį, o meteorologinės sąlygos nulemia teršalų sklidimo kryptį bei sklaidymosi intensyvumą.

Kas yra oro tarša ?

Oro tarša yra apibūdinama kaip medžiagų, kenksmingų žmonėms bei kitiems organizmams arba pažeidžiančių aplinką, išmetimas į atmosferą.

Kas sukelia oro taršą ?

Oro tarša gali būti sukeliama natūralių procesų metu (kurios atsiranda ne dėl tiesioginės ar netiesioginės žmonių veiklos), kaip pavyzdžiui, savaiminiai gaisrai ir kt. ir antropogeniniu būdu, kaip, pavyzdžiui, kuro deginimas. Oro teršalai yra išskiriami į pirminius ir antrinius. Pirminiai oro teršalai į aplinką išmetami tiesiogiai iš taršos šaltinio, tai azoto, sieros oksidai, anglies monoksidas, anglies dioksidas ir kiti. Antra grupė – antriniai teršalai susidaro tarpusavyje reaguojant pirminiams teršalams kartu su kitomis aplinkoje esančiomis medžiagomis.

Oro monitoringo vietos Vilniaus mieste

Vilniaus mieste oro kokybė stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse (OKT), kurios išsidėsčiusios Žirmūnuose, Lazdynuose, Senamiestyje ir Vilkpėdėje/Savanorių pr. (iki 2007 metų buvo Žvėryne). Oro kokybės duomenys yra atnaujinami kas valandą.

Teršalų normas galite peržiūrėti užterštumo normų skyriuje.

Vilniaus miesto OKT stotys:

Žirmūnų – įrengta netoli Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryžos, ši stotelė reprezentuoja autotransporto įtaką miesto oro kokybei.

Senamiesčio – įrengta gausiai žmonių lankomame, gyvenamaisiais namais apstatytame rajone.

Savanorių pr. – įrengta tarp gyvenamųjų namų, bet kartu ir netoli nuo intensyvaus eismo gatvės. Įtakos šiai OKT stotelei gali turėti netoliese esančios pramonės ir energetikos įmonės.

Lazdynų – įrengta toliau nuo įvairių taršos šalinių ir atspindi miesto foninę taršą.

Pagrindiniai atmosferos teršalai

KD / Kietosios dalelės

Oro tarša kietosiomis dalelėmis yra viena didžiausių visų didesnių Europos miestų problema. Kietosios dalelės – tai mažos dalelės, skysčio lašeliai, kurie gali sudaryti dulkes ar aerozolius, kuriems, esant pakankamai didelėms koncentracijoms, jie tampa pavojingais teršalais (pagal Europos Sąjungos direktyvas kietosios dalelės (KD10) yra apibūdinamos kaip dalelės, kurių 50 % praeina pro joms pralaidžią 10 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu KD10 mėginių ėmimo ir matavimo metodu, EN 12341). Kietosios dalelės skiriasi savo chemine sudėtimi, mechaninėmis savybėmis, forma ir kt. Atmosferos ore kietųjų dalelių skersmuo būna iki 100 µm, kadangi KD, kurių skersmuo didesnis, nusėda žemėn dėl sunkio jėgos.

Taršos šaltiniai. Oro taršos kietosiomis dalelėmis šaltiniai yra dirvos erozija, katilinės, namų ūkiai, besinaudojantys kietuoju kuru ar iškastiniu kuru, įvairūs pramoniniai procesai, kurių procesų metu į atmosferą yra išmetamos dulkės, suodžiai. Didelis taršos šaltinis kietosiomis dalelėmis yra motorinis transportas, kuris tiesiogiai į aplinką išmeta kietąsias daleles ir kartu jas pakelia nuo kelio dangos – tai yra vadinama „pakeltąja tarša“. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis tarša kietosiomis dalelėmis įtakoja kvėpavimo takų, tai pat širdies ir kraujagyslių ligų sergamumus.

Nuo 2007 metų Žirmūnų oro kokybės tyrimų (OKT) stotelė matuoja ir smulkesnes kietąsias daleles, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis nei 2,5 µm (KD2,5 – kietosios dalelės, kurių 50 % praeina pro joms pralaidžią 2,5 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu KD2,5 mėginių ėmimo ir matavimo metodu, EN 14907).

NO2 / Azoto dioksidas

Azotas – tai aplinkoje paplitusios inertinės dujos, dalyvaujančios daugelyje degimo procesų. Azoto oksidais yra vadinami junginiai, sudaryti iš azoto ir deguonies. Vykstant degimo procesams, kai yra aukštos temperatūros, formuojasi azoto oksidai (NOx), taigi vykstant degimo procesams molekulinis azotas jungiasi su atmosferos deguonimi (kaip pavyzdžiui, degant angliai, naftos produktams ir kt.).

Azoto dioksidas (NO2) yra vienas svarbiausių azoto oksidų. Azoto dioksidas (NO2) yra raudonai rudos, slogaus kvapo dujos. Šis teršalas yra toksiškas gyviems organizmams. Azoto oksidams patekus į atmosferą, kuriame yra vandens garų, formuojasi rūgštūs lietūs, ko pasekoje sutrinka paviršinių vandenų balansas ir kt.

Taršos šaltiniai. Pagrindiniai azoto oksidų antropogeniniai šaltiniai yra organinio kuro naudojimas, motorinis transportas.

Ozonas

Ozonas, tai molekulė, sudaryta iš trijų deguonies atomų, daugiausia ozono yra stratosferoje, kuris jis pasklidęs 10 – 50 km virš žemės paviršiaus. Ozonas yra tarsi apsauginis skydas, filtras, saugantis žemę nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių. Ozono sluoksnio plonėjimas, arba kitaip vadinama ozono skylė, yra globalinė problema, kuri aktuali, esant stipriai saulės spinduliuotei.

Pastaruoju metu populiariose internetinėse svetainėse pasirodė informacija apie ozono skylės didėjimą virš Arkties. Iš tiesų, naujo numerio moksliniame žurnale „Nature“ ir „The Indenpendent“ prognozuojama, kad virš Europos, Rusijos, Kanados ateinantį pavasarį, suplonėjus ozono sluoksniui, žemę pasieks didesnis ultravioletinių spindulių kiekis.

Mokslininkų teigimu, ozono skylė arktyje apima apie 2 mln. km2 plotą, manoma, kad pagrindinės priežastys, lėmusios ozono skylės didėjimą 2011 metais, buvo šalta ir užsitęsusi žiema, kuomet žemę nuo ultravioletinių spindulių saugantį sluoksnį ardančios medžiagos yra ypač aktyvios.

Pažiūrėti, kaip 2011 metais sausio – kovo mėnesiais kito ozono sluoksnis šiauriniame pusrutulyje, galima www.nasa.gov svetainėje (pagal www.nasa.gov).

Paveiksle pavaizduota ozono skylė šiauriniame pusrutulyje, kuomet ji buvo didžiausia – kovo mėnesio viduryje.

Lietuvoje taip pat atliekami stratosferos ozono stebėjimai Kauno meteorologijos stotyje. Ozono sluoksnio pokyčiai virš Lietuvos kasmet yra panašūs ir turi savo metinį ciklą – žiemos pabaigoje, pavasario pradžioje stebimi ozono sluoksnio sustorėjimai, o suplonėjimai stebimi vėlyvą rudenį. Preliminariais Kauno meteorologijos stoties duomenimis, 2011 metais ypatingų ozono sluoksnių pokyčių, sumažėjimo, virš Lietuvos užfiksuota nebuvo.

Stratosferinis ozonas skiriasi nuo pažemio ozono (troposferinio ozono), susidarantis dėl netiesioginės antropogeninės veiklos. Pažemio ozonas yra oro teršalas, ir neigiamai veikia ne tik aplinką, bet ir žmogaus organizmą (http://aplinka.vilnius.lt). Pažemio ozonas skatina įvairių medžiagų trūkinėjimus (pvz. guminių vamzdžius), prisideda prie globalinio atšilimo ir kt.