Lietaus vandens nuotekos

Lietaus vandens tvarkymas

Lietaus vandens surinkimo ir valymo sistema yra mažiausiai plėtojama miesto inžinerinės infrastruktūros sritis. Vilniaus reljefo gyvumas (reljefo svyravimas iki 160 m) kelia ypatingus reikalavimus lietaus vandens surinkimui. Nuo kalvų staigiai subėgantis didelis vandens kiekis neša nuostolius statiniams ir gamtai. Reikalingas tinklų plėtojimas Geležinio Vilko gatvės prieigose, apimančiose Šeškinę ir Šnipiškes, Savanorių prospekte ir beveik visuose mažaaukštės statybos rajonuose. Tvarkant Šnipiųkių rajono lietaus vandenis, turi būti numatytas upės senvagės tvenkinių papildymas lietaus vandeniu ir jų įkomponavimas į gamtinę aplinką.

Lietaus vandens nuotekų schema

 Atsisiųsti Žemėlapį (1.77 MB)

Kritulių nuotekis valomas Verkių (į Nerį aukščiau miesto), Karoliniškių (ant Sudervėlės kranto) ir dviejuose į Vokę pajungtose valyklose (Vaidotuose ir Liudvinave). Nevalyto ir išvalyto paviršinio nuotėkio kontrolė atliekama  kas mėnesį. LK nuotėkio cheminio tyrimo ataskaitos kiekvieną mėnesį siunčiamos Vilniaus RAAD, VAKS ir Vilniaus miesto savivaldybės miesto ūkio departamentui.

Lietaus vandens išleistuvų schema

Lietaus vandens išleistuvų Vilniaus mieste yra 94. Detalų išleistuvų išdėstymą galite pamatyti žemėlapyje:

 Atsisiųsti Žemėlapį (4.55 MB)

Kritulių nuotekis valomas Verkių (į Nerį aukščiau miesto), Karoliniškių (ant Sudervėlės kranto) ir dviejuose į Vokę pajungtose valyklose (Vaidotuose ir Liudvinave). Nevalyto ir išvalyto paviršinio nuotėkio kontrolė atliekama  kas mėnesį. LK nuotėkio cheminio tyrimo ataskaitos kiekvieną mėnesį siunčiamos Vilniaus RAAD, VAKS ir Vilniaus miesto savivaldybės miesto ūkio departamentui.

Lietaus vandens tvarkymas iki 2015 metų

— lietaus vandens surinkimo sistemų pertvarkymas Savanorių prospekte, Žemuosiuose Paneriuose;
— Geležinio Vilko gatvės lietaus kolektorių plėtra dėl padidėjusių teritorijų su kieta danga prie „Akropolio“ ir „Siemens arenos“. Projektiniuose sprendiniuose turi būti išanalizuotas esamų vandens ežerėlių, kaip pulsuojančių tvenkinių, panaudojimas;
— lietaus kolektoriaus tiesimas Žirnių g. Burbiškėse;
— kolektorių ir tinklų tiesimas daugiaaukštės statybos rajonuose: Pilaitėje, Pavilionyse, Visoriuose;
— esamų lietaus nuotekų sistemų tvarkymas Neries pakrantėse (Antakalnyje, Žirmūnuose, centre, Žvėryne ir Paupyje) dėl Neries ir Vilnios pakrančių panaudojimo gyventojų poilsiui;
— lietaus rinktuvų tiesimas pagal Vakarinę greito eismo ir Šiaurinę gatves;
— kolektorių, rinktuvų ir valyklų statyba Lentvario ir Kuprioniškių pramonės zonose;
— Naujosios Vilnios lietaus vandens surinkimo sistemų nuo Šiaurės ir Linksmosios gatvių plėtojimas ir tvarkymas;
— kolektorių ir tinklų statyba mažaaukštės gyvenamosios statybos rajonuose: Džiaugsmo g. ir Kalnėnuose, Salininkuose, Pagiriuose, Lentvaryje, Trakų Vokėje, Tarandėje, Bajoruose, Gulbinuose ir Balsiuose;
— Verkės upelio ir jo intakų esamų užtvankų ir pralaidų tvarkymas ir naujų užtvankų statyba;
— nuolatinis miesto upių pakrančių, parkų ir miškų valymas ir priežiūra, kad į upes tiesiogiai arba netiesiogiai (pro lietaus nuotekynę) nepatektų teršalai;
— teritorijų planavimas lietaus vandens kaupykloms ir valykloms statyti, o miesto centrinėje dalyje, kur nėra vietos valykloms įrengti, lietaus vandens nukreipimo separatorių į ūkinę nuotekynę statymas. Separatoriai labiausiai užterštą pradinio lietaus vandeną nukreiptų į ūkinę nuotekynę, o liūèčių metu lietaus vanduo nutekėtų tiesiog į upę.

Informacija parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų.

Lietaus vandens nuotakyno eksplotavimas

Vilniaus miesto valdyba sutartimi yra pavedusi įmonei UAB ,,Grinda“ miesto lietaus nuotakyno eksploatavimą. Įmonės tikslas, susijęs su lietaus nuotekomis, yra lietaus vandenų surinkimas, nuvedimas, valymas, išleidimas į atvirus vandens telkinius. UAB „Grinda“ yra atsakinga už Vilniaus miesto lietaus nuotakyno inžinerinių tinklų plėtrą, eksploataciją, renovaciją bei priežiūrą. Įmonė užtikina, kad lietaus vanduo nutekėtų į požeminius tinklus, o išvalius nuo teršalų butų išleidžiamas į atvirus vandens telkinius.

2007 metais buvo eksploatuota virš 600 km požeminių lietaus nuotakyno inžinerinių tinklų, nuotakynų tinklas yra prižiūrimas ir kasmet plečiamas.

Lietaus nuotakyno tinklų ilgio dinamika nuo 2000 iki 2008 metų. Parengta pagal UAB „Grinda“ medžiagą.

UAB „Grinda“ prižiūrėjo ir eksploatavo lietaus surinkimo šulinėlius, kurių skaičius kasmet didėja. 2005 metais lietaus surinkimo šulinių buvo apie 9700, 2006 metais pusšimčiu daugaiu – pasiekė 10200, o 2007 m. – 10717 šulėlių.

Lietaus nuotakyno šulinių kasmet didėja: 2005 metais jų buvo 21387, 2006 metais jų – 22254, 2007 metais – 23348.

Yra skaičiuojama, kad per metus Vilniaus mieste vidutiniškai iškrinta apie keturis milijonus kubinių metrų lietaus vandens, iš kurių tik iki 10 procentų išvalomi stacionariniuose vandens valymo įrenginiuose, ir maždaug apie 10 procentų – žinybiniuose nuotekų valymo įrenginiuose. Likusi paviršinio nuotekio dalis į atvirus vandens telkinius suteka be valymo.

Vilniaus miesto kanalizuojamas paviršinis nuotėkis patenka į paviršinius vandenis: į Nerį (tiesiogiai ir per jos intakus Baltupį, Cedroną, Vokę, Sudervėlę ir Vilnelę. Lietaus nuotekos į paviršinis vandenis patenka per 94 išleistuvus.

Informacija parengta pagal UAB „Grinda“ duomenis.