Vilniaus šaltinių, šulinių ir gręžinių vandens būklės ir jos kaitos vertinimo metodika

Šiame puslapyje skaitykite:

Požeminio vandens būklės vertinimo metodika 2013-2016 m.

Požeminio vandens būklės vertinimo metodika 2010-2012 m.

 

Požeminio vandens būklės vertinimo metodika 2013-2016 m.

Požeminio vandens monitoringo rezultatai lyginami su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230. (Žin., 2008, Nr. 53-1987). Požeminio vandens tyrimų rezultatai gali būti lyginami ir su Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos mėn. 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194; 2011, Nr. 3-107). Šios higienos normos reikalavimai tiesiogiai netaikomi geriamajam vandeniui, kuriuo apsirūpinama individualiai.

Požeminio vandens būklės vertinimo metodika 2010-2012 m.

Metodikos esmė

Vandens kokybės ir jos kaitos vertinimo pagrindas – vandens kokybės pažeidimo koeficientai KVKP.
Lyginant rodiklio (analitės) nustatytąją vertę vandenyje su jį normuojančia verte (arba RRV, arba DLK, arba SRV, arbaLAV), nustatomas vandens kokybės pažeidimo pagal rodiklį (analitę) koeficientas KVKP, kuris išreiškiamas santykiu:
{formulė 1},
kur
Rnv – rodiklio (analitės) nustatytoji vertė (cheminės medžiagos arba mikrobų kiekis arba fizikinio parametro vertė) tiriamame vandens mėginyje,
RRV– HN 24:2003 nurodytoji rodiklio ribinė vertė,
DLK– HN 48:2001 nurodytoji pavojingos sveikatai cheminės medžiagos analitės koncentracijos leidžiama vertė,
SRV – HN 24:2003 nurodytoji specifikuota rodiklio vertė,
LAV– HN 48:2001 nurodytoji leidžiama analitės vertė.
Vandens kokybės pažeidimo koeficientas KVKP parodo, kiek kartų yra viršijama rodiklį normuojanti vertė (arba RRV, arbaDLKarba SRVarba LAV), arba, jei ji neviršijama, kokią dalį normuojančios vertės (arba RRV, arba DLKarba SRVarbaLAVsudaronustatytoji vertė (kaip arti ji yra prie normuojančios reikšmės).
Monokomponentinis vandens kokybės vertinimas pagrįstas atskirų vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKPstatistinėmis charakteristikomis, o kompleksinis – dydžiais, priklausančiais nuo keleto KVKP.

Monokomponentinis vandens kokybės vertinimas

Šiame tyrime vandens kokybės pažeidimo koeficientai buvo skaičiuojami tik cheminių ir fizikinių savybių rodikliams. Be to, monokomponentiniam vandens kokybės vertinimui per visą tyrimų laiką taikyti du skirtingi būdai.

1) Ne sąvartynų aplinkoje esančių šaltinių, šulinių ir gręžinių vandens kokybė vertinta, lyginant viso tyrimų laikotarpio metu aptiktąsias maksimalias cheminių ar fizikinių komponenčių vertes su normuojančiomis vertėmis. Kokybės analizėje panaudoti tik tie rodikliai, kurie viso tyrimų laikotarpio metu buvo bent vieną kartą tiriami visose tos pačios objektų grupės tyrimo vietose (arba šaltiniuose, arba šuliniuose, arba gręžiniuose) ir bent kartą buvo viršyta HN 24:2003 ar Lietuvos Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m.vasario 3 d. Įsakyme Nr.1-06 nurodytosios rodiklį normuojančios vertės 50% (pusė jos dydžio). Atitinkamose vertinimo diagramose parodytos vandens kokybės pažeidimo koeficientų K VKP maksimalios vertės per visą laiką.

2) Sąvartynų aplinkoje esančių gręžinių, šulinių ir filtrato ištakų vandens kokybė vertinta, lyginant vidurkines cheminių ar fizikinių komponenčių vertes viso tyrimų laikotarpio metu su HN 24:2003 nurodytomis normuojančiomis vertėmis. Kokybės analizėje panaudoti tik tie rodikliai, kurie viso tyrimų laikotarpio metu buvo bent vieną kartą tiriami visose stebėjimo vietose. Atitinkamose vandens kokybės vertinimo diagramose parodytos vandens kokybės pažeidimo koeficientų K VKP vidurkinės vertės per visą tyrimų laiką.

Kompleksinis vandens kokybės vertinimas skirtingais laikotarpiais

Kompleksinio vandens kokybės vertinimo būtinybė kyla, kai atskirose tyrimų vietose arba jų grupėse reikia apibendrintai analizuoti vandens kokybės kaitą laiko bėgyje. Nors kompleksinio kokybės vertinimo ne sąvartynų aplinkoje ir sąvartynų aplinkoje rezultate buvo gaunami skirtingi rodikliai, tačiau abiem atvejais kompleksinį vertinimą sudarė keturi etapai.

1 etapas. Vandens kokybės pažeidimo pagal rodiklį (analitę) koeficientų KVKP tyrimų vietose įvairiais laikotarpiais nustatymas (1 formulė).

Ne sąvartynų aplinkoje buvo skaičiuojami metiniai (metų) maksimalūs KVKP-m , o sąvartynų aplinkoje – periodo vidurkiniai 
KVKP-p .
 formulės išraiška abiem atvejais buvo tapati: KVKP-p ~ KVKP-m.

2 etapas. Vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP įvertinimas balais.

KVKPi ~ Ri, {formulė 2}

Ri – vandens kokybės pažeidimo i-uoju parametru koeficiento KVKP įvertis balais, nustatomas pagal lentelę:

KVKP vertės
0<KVKP <0,5 0,5 <KVKP <1,0 1 <KVKP <3 3 <KVKP <10 KVKP >10
Rodiklių vertės balais Ri
Toksinių rodiklių (HN 24:2003) arba pavojingų sveikatai cheminių medžiagų analičių verčių balai
Nitritai (NO2) 0,01* 0,5 1 2 3
Nitratai (NO3) 0,01* 0,5 1 2 3
Nikelis (Ni) 0,01* 0,5 1 2 3
Švinas (Pb) 0,01* 0,5 1 2 3
Chromas (Cr) 0,01* 0,5 1 2 3
Fenoliai (Fenoliai) 0,01* 0,5 1 2 3
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA suma) 0,01* 0,5 1 2 3
…(kitos analitės) 0,01* 0,5 1 2 3
Indikatorinių rodiklių (HN 24:2003) arba žalio vandens cheminių medžiagų analičių, kurios nekeldamos grėsmės sveikatai, gali pakeisti vandens juslinius rodiklius (spalvą, kvapą, skonį), verčių balai
Amonis (NH4) 0,005* 0,25 0,5 1 1,5
Permanganato skaičius (PO) arba indeksas (PI) 0,005* 0,25 0,5 1 1,5
Chloras (Cl) 0,005* 0,25 0,5 1 1,5
Sulfatai (SO4) 0,005* 0,25 0,5 1 1,5
Natris (Na) 0,005* 0,25 0,5 1 1,5
…(kitos analitės) 0,005* 0,25 0,5 1 1,5
Gele�is ir jos junginiai (Fe) 0,005* 0,25 0,5 1 1,5
Manganas ir jo junginiai (Mn) 0,005* 0,25 0,5 1 1,5
Savitasis elektrinis laidis (SEL) 0,0025* 0,12 0,25 0,5 1,0

- reikšmė „0,01; 0,005 ar 0,0025“ priskiriama sąlyginai, nes tai būtina tolimesniam logaritmavimui.

3 etapas. Suminių vandens kokybės pažeidimo rodiklių skaičiavimas tyrimų vietose skirtingais laikotarpiais.

Kai vandens kokybės pažeidimą indikuoja ne vienas rodiklis, bet keli, tuomet tyrimų vietos vandens kokybę kompleksiškai įvertinama pagal suminį vandens kokybės pažeidimo rodiklį RS , kurio vertė yra apskaičiuojama:


{formulė 3}

Ri –vandens kokybės pažeidimo i-uoju parametru koeficientas KVKP, įvertintas balais.
Priklausomai nuo tyrimų aplinkos buvo skaičiuojami du skirtingi suminiai vandens kokybės pažeidimo koeficientai.

1) Analizuojant ne sąvartynų aplinkoje esančių šaltinių, šulinių ir gręžinių vandens kokybės raidą, j-osios tyrimų vietos kokybė buvo kompleksiškai įvertinama taip: pagal parametrus i sumuoti kiekvienų metų bėgyje aptiktų KVKPij maksimalių verčių balai RMij ir apskaičiuota metų (metinio) suminio maksimalaus vandens kokybės pažeidimo rodiklio RMij vertė:


{formulė 4}

RMij – didžiausias metų bėgyje aptiktas vandens kokybės pažeidimo i-uoju parametru j-oje tyrimų vietoje koeficientas KVKPij max , įvertintas balais.

2) Analizuojanti sąvartynų aplinkoje esančių gręžinių, šulinių ir filtrato ištakų vandens kokybės raidą, j-osios tyrimų vietos kokybė buvo kompleksiškai įvertinama taip: pagal parametrus i sumuoti kiekvieno periodo bėgyje apskaičiuotų KVKPijvidurkinių verčių balai RVij ir apskaičiuota periodo suminio vidurkinio vandens kokybės pažeidimo rodiklio RSVj vertė:


{formulė 5}

RVij – vidurkinis tiriamo periodo metu nustatytas vandens kokybės pažeidimo i-uoju parametru j-oje tyrimų vietoje koeficientas KVKPij , įvertintas balais.

4 etapas. Normuotų suminių vandens kokybės pažeidimo koeficientų skaičiavimas tyrimų vietų grupėse įvairiais laikotarpiais.

Neretai būtina apibendrinti tarpusavyje sugrupuotų (apjungtų) tyrimų vietų vandens, įvertinto tais pačiais rodikliais (parametrais), kokybę. Tokio kompleksinio vertinimo tikslas – palyginti vandens kokybę įvairiais laikotarpiais ir įvairiose grupėse. Šiam tikslui naudojami normuoti suminiai vandens kokybės pažeidimo koeficientai.

Priklausomai nuo tyrimų aplinkos buvo skaičiuojami du skirtingi normuoti suminiai vandens kokybės pažeidimo koeficientai.

1) Ne sąvartynų aplinkoje buvo sumuojamos metų suminio maksimalaus vandens kokybės pažeidimo rodiklio RSMj vertės tyrimų vietose ir normuojamos, padalinant iš tyrimų vietų skaičiaus N. Taip buvo apskaičiuojama metų normuoto suminio maksimalaus vandens kokybės pažeidimo rodiklio RSMn vertė:


{formulė 6}

– tyrimų vietų skaičius.

2). Sąvartynų aplinkoje buvo atitinkamai sumuojamos periodo suminio vidurkinio vandens kokybės pažeidimo rodiklio RSVjvertės tyrimų vietose ir normuojamos, padalinant iš tyrimų vietų skaičiaus N. Taip buvo apskaičiuojama periodo normuoto suminio vidurkinio vandens kokybės pažeidimo rodiklio RSVn vertė:


{formulė 7}

N – tyrimų vietų skaičius.

Trečiame ir ketvirtame etape apskaičiuojami rodikliai yra vandens kokybės kompleksiniai rodikliai, atspindintys vandens bendrą kokybę, tuo tarpu vandens kokybės pažeidimo koeficientai yra vandens kokybės monokomponentiniai rodikliai.

Vandens kokybės kaitos kompleksinių rodiklių analizė

Svarbiausias savivaldybės požeminio vandens monitoringo tikslas – išsaugoti miesto geriamojo vandens šaltinius ir užtikrinti gyventojų aprūpinimą geros kokybės geriamuoju vandeniu.

Vilniaus geriamo ir jį papildančio bei galinčio paveikti požeminio vandens kokybę yra stebima vandenvietėse irspecializuotam požeminio ir gruntinio vandens tinklui priklausančiu šaltinių, šulinių ir grežinių vandenyje.

Monokomponentinių rodiklių dabartinės kaitos tendencijų  vertinimo sistema

Siekiant kiekvienoje tyrimų vietoje išaiškinti pokyčių tendencijas paskutinio stebėjimo periodo metu, lyginant su visu ankstesniu stebėjimų periodu, yra neparanku remtis vandens kokybės kompleksinių rodiklių reikšmėmis. Viena vertus, šios reikšmės neretai būna labai panašios, nes jų skaičiavimas pagrįstas perkodavimu į balus, antra vertus, neišaiškėja matuojami rodikliai, kurie labiausiai kinta (didėja arba mažėja), t. y. gali labiausiai keisti vandens kokybę. Šiam tikslui geriau lyginti vandens kokybės monokomponentinius rodiklius KVKP, kitaip tariant – matuotų rodiklių reikšmes paskutiniu laikotarpiu su jų reikšmėmis ankstesniu laikotarpiu. Šiam tikslui skaičiuojami įvairūs kaitos koeficientai Kk.
Vidurkių kaitos koeficientai Kkvid skaičiuojami paskutinio periodo vidurkinius KVKP dalinant iš ankstesnio periodo vidurkinių KVKP ir rodo bendresnę matuotų rodiklių padidėjimo arba sumažėjimo tendenciją.
Maksimumų kaitos koeficientai Kkmax skaičiuojami paskutinio periodo maksimalius KVKP dalinant iš ankstesnio periodo maksimalių KVKP ir gali išryškinti ekstremalų kurio nors matuoto rodiklio padidėjimą arba sumažėjimą.
Vidurkių kaitos koeficientai Kkvid buvo skaičiuojami tiek ne sąvartynų aplinkoje, tiek sąvartynų aplinkoje, o maksimumų kaitos koeficientai – tik ne sąvartynų aplinkoje.

Vandens kokybės rodikliai (kontroliuojamos analitės) – pateikiamos normatyviniuose vandens būklės ir kokybės vertinimo aktuose (HN 24:2003 ir kt.) kontroliuojamos analitės ar kiti parametrai.

Išrašas iš HN 24:2003.

  • Toksinis (cheminis) rodiklis – dėl galimo kenksmingo poveikio žmonių sveikatai kontroliuojamas cheminis rodiklis (analitė). Jam HN 24:2003 trečiojoje lentelėje yra nurodytos ribinės rodiklio vertės (RRV).
  • Indikatorinis rodiklis – mikrobinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau integraliai atspindintis gamtinio (žalio) vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Jis kontroliuojamas, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis atitinkamų priemonių. Jam HN 24:2003 ketvirtojoje lentelėje yra nurodytos specifikuotos rodiklio vertės (SRV).
  • Mikrobiniai rodikliai. Mikrobinė vandens būklė tiriama netiesioginiais mikrobiologiniais metodais. Vandenyje ieškomi ne patys užkrečiamąsias ligas sukeliantys mikrobai, o užkrečiamųjų ligų sukėlėjų indikatoriniai mikroorganizmai. Dažniausiai nustatoma žarninė lazdelė (Escherichia coli arba E. coli). Ji susirgimo nesukelia, bet, radus ją, laikoma, kad vanduo yra užterštas. Geriamajame vandenyje neturi būti ligas sukeliančių mikroorganizmų ir virusų. Pagal HN 24:2003 žarninės lazdelės (Escherichia coli) ribinis mikroorganizmų skaičius (RMS) – 0 (vienetų) 100 ml vandens.

Kai kurių analičių ir rodiklių tikslinis vertinimas yra pateikiamas ir Lietuvos Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m.vasario 3 d. Įsakyme Nr.1-06 .