Šuliniai

Šiame puslapyje skaitykite:

Šulinių vandens kokybė 2012 metais

Šulinių vandens kokybė 2011 metais

Šulinių vandens kokybė 2010 metais

Šulinių vandens kokybės apžvalga 2010 – 2012 metais

Šulinių vandens kokybės apžvalga 2004 – 2009 metais

Suliniai_monit

Atsisiust Atsisiųsti žemėlapį (0,9 MB)

2012 metų duomenys

2012 m. buvo stebėsi aštuoni šulinių postai (šulinys 66š, stebimas vietoj gręžinio). Visų šulinių vandens kokybė pagal bendruosius cheminius rodiklius 2012 metais buvo pakankamai geros kokybės – nei viename šulinyje nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Vertinant pagal nitratų koncentraciją, įsisenėjusios taršos požymių rasta beveik visuose šuliniuose. Nitratų pakankamai daug rasta visuose šuliniuose, kurie yra Šnipiškėse, daugiausia šuliny, kurio postas Saracėnų g. (Š1), kuriame koncentracija nuo 1,3 – 2,2 karto viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal HN 24:2003.

Visi šuliniai patiria šviežią taršą – šulimnių vandenyje nustatyto ChDS (bichromato skaičių) ir permanganato skaičiaus santykis dažnai yra didesnis už 4. Tačiau organinės medžiagos, vertinant pagal permanganato skaičių ir ChDS, visų šulinių vandenyje nedaug rasta.

Daugumoje šulinių vandens cheminių komponentų kaita taip pat yra pakankamai aiškiai išreikšta, tačiau, išskyrus nitratų kiekį šuliniuose Saracėnų (Š1), kituose – nei karto ir nei vienas tirtas bei limituojamas cheminis komponentas neviršijo DLK pagal HN 24:2003 2012 metais.

Primename, kad remiantis paskutiniaisiais HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ pakeitimais, šios higienos normos reikalavimai tiesiogiai netaikomi geriamajam vandeniui, kuriuo apsirūpinama individualiai.

Atsisiust Šulinių vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2012 m. (0.5 MB)

 

2011 metų duomenys

2011 m. pavasarį buvo stebėti aštuoni, o rudenį – devyni šulinių postai. Visų šulinių (įskaitant ir 66š, kuris stebimas vietoj gręžinio) vandens kokybė pagal bendruosius cheminius rodiklius 2011 metais buvo pakankamai geros kokybės – nei viename šulinyje nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Vertinant pagal nitratų koncentraciją, įsisenėjusios taršos požymių rasta beveik visuose šuliniuose. Nitratų pakankamai daug rasta visuose šuliniuose, kurie yra Šnipiškėse. Ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia nitratų rasta šulinyje Saracėnų g. (Š1), kuriame koncentracija nuo 1,7 – 2,3 karto viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal HN 24:2003. Vertinant pagal azoto junginius, švariausias šulinys rastas Žvėryne (postas Š4), tačiau šis šulinys, kaip ir kiti, patiria šviežiausią taršą – jo vandenyje nustatyto ChDS (bichromato skaičių) ir permanganato skaičiaus santykis dažnai yra didesnis už 4. Tačiau organinės medžiagos, vertinant pagal permanganato skaičių ir ChDS, visų šulinių vandenyje nedaug rasta. Vertinant pagal vandens atskirų cheminių komponentų kaitą laike, hidrocheminė situacija minėtuose šuliniuose nėra nusistovėjusi. Daugumoje šulinių vandens cheminių komponentų kaita taip pat yra pakankamai aiškiai išreikšta, tačiau, išskyrus nitratų kiekį šuliniuose Saracėnų (Š1), Kalvarijų g. (Š2a) ir Pavilnio (Š8), kituose – nei karto ir nei vienas tirtas bei limituojamas cheminis komponentas neviršijo DLK pagal HN 24:2003. Siekiant palyginti vandens kokybę, su geriamo vandens reikalavimais, ribinėmis vertėmis (HN 24:2003), buvo apskaičiuotas Kvpk, kuris parodo, kiek kartų yra viršijama rodiklio normuojančioji vertė arba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo jos sudaro nustatytoji vertė. Diagrama išskirta į dvi dalis, siekiant pavaizduoti tyrimo rezultatus: pirmasis – pavasario ir antrasis – rudens. Palyginimas atliktas šiems komponentams:

  • Chloras (Cl),
  • Nitratai (NO3),
  • Natris (Na),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Permanganato indeksas (PI),

Remiantis paskutiniaisiais HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ pakeitimais, šios higienos normos reikalavimai tiesiogiai netaikomi geriamajam vandeniui, kuriuo apsirūpinama individualiai.

Atsisiust Šulinių vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2011 m. (0.4 MB)

 

2010 metų duomenys

Visų šulinių (įskaitant ir 66š, kuris stebimas vietoj gręžinio) vandens kokybė pagal bendruosius cheminius rodiklius 2010 pabaigoje buvo pakankamai geros kokybės – nei viename jų nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Vertinant pagal nitratų koncentraciją, įsisenėjusios taršos požymių rasta beveik visuose šuliniuose. Nitratų daugiausia rasta visuose šuliniuose, kurie yra Šnipiškėse. Šios miesto dalies šulinių vandenyje (postai Š1, Š2a ir 66š) nitratų koncentracija nuo 1,2 iki 1,96 karto viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal HN 24:2003. Pagal azoto junginius vertinant, švariausias šulinys rastas Žvėryne (postas Š4), tačiau šis šulinys taip pat yra vienintelis, kuris patiria šviežiausią taršą – jo vandenyje nustatytas ChDS ir permanganato skaičiaus santykis yra didesnis už 4. Organinės medžiagos, vertinant pagal permanganato skaičių ir ChDS (bichromato skaičių), visų šulinių vandenyje nedaug rasta. Verpių g. 4 esančiame šulinyje pagal HN 24:2003 bendroji geležis nėra viršijama, bet viršijama mangano koncentracija.

  • Chloras (Cl),
  • Nitratai (NO3),
  • Natris (Na),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Permanganato indeksas (PI),

Kvpk vertės Vilniaus miesto šuliniuose 2010 metais.

Diagramoje pavaizduota Kvpk , kiek kartų yra viršijama rodiklio normuojančioji vertė (stulpeliai daugiau už vienetą) arba, jei ji neviršijama (nuo vieno iki nulio), kokią dalį nuo jos sudaro nustatytoji vertė. Kuo arčiau nulio tuo tarša mažesnė.

 Atsisiust Šulinių vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2010 m. (0.4 MB)

 

Šulinių vandens kokybės apžvalga 2010 – 2012 metais

  1. Nei viename šulinyje nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  2. Nitratų, įsisenėjusios taršos, randama beveik tirtuose visuose šaltiniuose. Daugiausia nitratų – Šnipiškių šuliniuose.
  3. Visi tirti šuliniai patiria šviežiausią taršą – jų vandenyje nustatyto ChDS (bichromato skaičiaus) ir permanganato skaičiaus santykis dažnai yra didesnis už 4.
  4. Visuose tirtuose šuliniuose tarša azoto junginiais, švariausi šiuo požiūriu išlieka Žvėryne (postas Š4) ir N. Vilnioje (postas Š7)
  5. Šulinių hidrocheminė situacija nėra nusistovėjusi
  6. Daugumoje tirtų šulinių – nitratų ir sulfatų mažėjimo tendencija
  7. Tiruose Žvėryne esančiuose šuliniuose didėja chloro koncentracija (2012 m. chloridų koncentracija Žvėryno šuliniuose apie 2 kartus didesnė nei 2004 m.)

Atsisiust Šulinių vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2012 m. (0.5 MB)

Atsisiust Šulinių vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2011 m. (0.4 MB)

Atsisiust Šulinių vandens kokybė ir jos kaita 2004 – 2010 m. (0.4 MB)

 

Šulinių vandens kokybės apžvalga 2004–2009 metais

Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens kokybė ir jos kaita

Pateikiami pagrindiniai 2004–2009 metų Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens kokybės ir jos kaitos vertinimo rezultatai, gauti remiantis UAB „VILNIAUS HIDROGEOLOGIJA” pagal 2007-2009 m. programą 2009 m. paruoštos požeminio vandens kokybės vertinimo baigiamosios ataskaitos „Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringas pagal 2007-2009 m. programą“ duomenimis ir apibendrinimais. Šešerių metų laikotarpyje (2004-2009 m.) buvo tiriamas 9 šulinių vanduo. Pradžioje jų buvo 8, jų santrumpos ir adresai: š1 – Saracėnų 8, š2 – Kalvarijų 168a, š3 – Gervių 13, š4 – Treniotos 41, š5 – Agrastų 26, š6 – Pramonės 20, š7 – Pramonės 52, š8 – Pavilnio 59. 2006 metais vietoje šulinio š2 pradėtas tirti šulinio š2a, esančio Kalvarijų 170a, vanduo. Šulinių š2 ir š2a rezultatai jungiami.  Atsisiųsti šulinių išsidėstymo vietų schemą (346 KB) Šulinių vandens kokybė apibūdinama vandens cheminių ar fizikinių savybių rodiklius gretinant su lietuvos higienos normose ar kituose normatyviniuose aktuose teikiamomis rodiklių normuojančiomis vertėmis. Monitoringo vykdytojai ataskaitoje „Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringas pagal 2007-2009 m. programą“ pateikiamų analičių vertes gretina su Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 nurodytomis normuojančiomis vertėmis, o joje nesant šių verčių, – su Lietuvos Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m.vasario 3 d. Įsakyme Nr.1-06 nurodytomis vertėmis ar kitur esančiomis. Šiame apibendrinime remiamasi monitoringo vykdytojų pasirinktomis vertėmis, siekiant palyginamumo tarp ataskaitos ir Interneto vartotojams paruošto apibendrinimo.

Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens kokybė

Šulinių vandens kokybė yra įvertinta 6 metų bėgyje (2004-2009 m.) aptiktąsias maksimalias cheminių ir fizikinių komponenčių vertes palyginant su normuojančiomis reikšmėmis. Kokybės apibendrinime, siekiant palyginamumo, yra pateikiami tik tie rodikliai, kurie 6 metų bėgyje bent vieną kartą buvo tiriami visuose šuliniuose ir yra aktualūs. Rodiklis buvo laikomas aktualiu, jei bent vieną kartą buvo viršyta pusė (50%) jo normuojančios vertės, pateiktos HN 24:2003 ar Lietuvos Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m.vasario 3 d. Įsakyme Nr.1-06, kitaip tariant, jei rodiklio maksimali vertė per 6 metus viršijo pusę normuojančios vertės. Šias sąlygas tenkina 5 rodikliai:

  • Chloras (Cl),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Permanganato indeksas (PI).

Pirmieji du yra bendrieji, paskutinieji trys – biogeniniai. Sulfatai ir natris pasirodė neaktualūs. Vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP maksimalios vertės 2004-2009 metais yra parodytos diagramoje. Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens kokybės diagrama

Maksimalios vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vertės Vilniaus miesto savivaldybės šuliniuose 2004-2009 metais

  Parodyta, kiek kartų yra viršijama rodiklio normuojančioji vertėarba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo jos sudaro nustatytoji vertė (kaip arti ji yra prie normuojančios ribinės reikšmės). Santrumpos: Cl – chloras, SEL – savitasis elektrinis laidis, NO3– nitratai, NH4 – amonis, PI – permanganato indeksas.

Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens kokybės kaita

Vandens kokybė jos kaitos analizei vertinta pagal vandens kokybės kompleksinius ir monokomponentinius rodiklius. Skaičiuojant vandens kokybės kompleksinius rodiklius, siekiant jų verčių palyginamumo įvairiose tyrimų vietose skirtingais metais, buvo sumuojami tik rodiklių, kurie nustatyti kiekvienais metais (nuo 2004 m. iki 2009 m.) ir kurie yra aktualūs, vandens kokybės pažeidimo koeficientų maksimalias vertes atitinkantys balai. Rodiklis buvo laikomas aktualiu, jei jo maksimali vertė per tyrimų laikotarpį viršijo 50% normuojančios vertės. Nors kiekvienais metais nustatyti 7 rodikliai, tačiau sulfatai ir natris pasirodė neaktualūs. Taigi vandens kokybės kompleksiniai rodikliai skaičiuoti pagal šiuos 5 matuotus rodiklius:

  • Chloras (Cl),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Permanganato indeksas (PI).

Pirmieji 2 yra bendrieji, likusieji 3 – biogeniniai. Vandens kokybės kaitai analizuoti kompleksiniai rodikliai skaičiuoti tiek atskiroms tyrimų vietoms, tiek ir visai jų grupei. Pirmuoju atveju buvo skaičiuojami metų suminiai maksimalūs vandens kokybės pažeidimo rodikliai RSV, o antruoju atveju – metų normuoti suminiai maksimalūs vandens kokybės pažeidimo rodikliaiVisi jie rodo vandens bendrą kokybę ir vaizduojami atitinkamose diagramose. Vandens kokybės monokomponentinių rodiklių dabartinės kaitos tendencijos tirtos, lyginant paskutiniojo periodo (2009 m.) ir ankstesniojo periodo (2004-2008 m.) rodiklių vidurkius ir skaičiuojant vidurkių kaitos koeficientus Kkvid, taip pat lyginant paskutiniojo periodo (2009 m.) ir ankstesniojo periodo (2004-2008 m.) maksimumus ir skaičiuojant maksimumų kaitos koeficientus Kkmax. Juos galima buvo suskaičiuoti tik tiems 7 rodikliams, kurie tirti abiejų periodų metu:

  • Chloras (Cl),
  • Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
  • Natris (Na),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Permanganato indeksas (PI).

Šių rodiklių dabartinės kaitos bendrosios tendencijos vaizduojamos diagramose. Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens bendros kokybės kaitos tyrimų vietose diagrama

Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietose

Apibendrinimas Pagal 6 metų duomenis iš visų šulinių blogiausia bendra vandens kokybė buvo 2005 m. šulinyje š8, ji 2006-2007 m. laikotarpiu pagerėjo, 2008 m. pablogėjo, o 2009 m. vėl pagerėjo. Panašiai ir šulinyje š2 bendra vandens kokybė irgi buvo blogiausia 2005 m., nors geresnė nei 2005 m. šulinyje š8. Analogiškai ir šulinyje š1 blogiausia kokybė buvo 2005 m. ir 2008 m. Lyginant su minėtais trimis šuliniais, likusių penkių šulinių š3, š4, š5, š6 ir š7 vandens bendra kokybė tiek nepablogėdavo, visiems jiems būdingas bendros kokybės pagerėjimas 2009 m., lyginant su 2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens bendros kokybės kaitos apibendrinimo diagrama

Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens bendros kokybės kaita visose tyrimų vietose

  Apibendrinimas: Pagal 6 metų (2004-2009 m.) duomenis šulinių vandens bendra kokybė 2005 m. buvo blogiausia, 2006 m. ir 2007 m. ji gerėjo, 2008 m. vėl pablogėjo, nors nepasiekė 2005 m. lygio. 2009 m. ji vėl pagerėjo. Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens kokybės monokomponentinių rodiklių dabartinių pokyčių diagramos

Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens kokybės monokomponentinių rodiklių 2009 m. pokyčiai

  Santrumpos: Cl – chloras, SO4 – sulfatai, Na – natris, SEL – savitasis elektrinis laidis, NO3 – nitratai, NH4 – amonis, PI –permanganato indeksas. Apibendrinimas Tiek vidurkių kaitos koeficientai, tiek maksimumų kaitos koeficientai rodo, kad daugiausiai rodiklių išaugo šulinyje š7 (pagal vidurkių kaitos koeficientus iš 7 net 6: Cl, SO4, Na, SEL, NO3 ir PI). Kituose šuliniuose irgi yra nežymus pavienių rodiklių padidėjimas, kurį rodo didesni už 1 vidurkių kaitos koeficientai, tačiau jie neviršija 1,5. Ypač daug tokių rodiklių yra šulinyje š3, kur Na, SEL ir NO3 maksimumų kaitos koeficientai irgi šiek tiek viršija