Žinduoliai

Šiame puslapyje skaitykite:

2016 metų monitoringas

2015 metų monitoringas

2014 metų monitoringas

 

Žinduoliai Vilniaus mieste

Per paskutiniuosius 20 metų Vilniaus mieste yra registruota 53 rūšys žinduolių. 1992 – 2004 m. mieste tuo laikotarpiu buvo užregistruota 51 žinduolių rūšis: 5 – vabzdžiaėdžių, 11 – šikšnosparnių, 18 – graužikų, 2 – kiškiažvėrių, 11 – plėšriųjų ir 4 – poranagių. Keturiolika žinduolių rūšių – kūdrinis pelėausis, Branto pelėausis, europinis plačiaausis, rudasis ausylis, rudasis nakviša, mažasis nakviša, vėlyvasis šikšnys, šiaurinis šikšnys, dvispalvis plikšnys, beržinė sicista, baltasis kiškis, šermuonėlis, rudasis lokys ir ūdra yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

 

2016 metų monitoringas

Kūdrinių pelėausių ir europinių plačiaausių bei kitų rūšių šikšnosparnių gausumas (individų skaičius) Verkių dvaro rūsyje 2016 m. sausio-kovo mėnesiais:

Šikšnosparnių rūšys

2016.01.25

2016.03.26

Kūdrinis pelėausis

1

-

Europinis plačiaausis

7

4

Vandeninis pelėausis

43

45

Iš viso:

51

49

Europinių plačiaausių ir kitų rūšių šikšnosparnių gausumas (individų skaičius) Pavilnių bunkeriuose 2016 m. sausio ir kovo mėnesiais :

Šikšnosparnių rūšys

1 bunkeris

2 bunkeris

3 bunkeris

4 bunkeris

    01.25                 03.26      01.25                 03.26      01.25                 03.26      01.25                 03.26
Europinis plačiaausis       4                         5          2                        1          1                        1          2                        1
Vandeninis pelėausis       4                         2          –                        –          –                        1          –                        –
Branto pelėausis       –                         1          –                        –          –                        –          –                        –
Rudasis ausylis       –                         2          2                        3          –                        –          –                        –
Šiaurinis šikšnys       –                         1          2                        2          1                        –          –                        –
Iš viso:       8                        11          6                        6          2                        2          2                       1

Žiemojančių kūdrinių pelėausių gausumas Verkių dvaro žiemavietėje yra nedidelis, kasmet fiksuojama po keletą žvėrelių. Grupuotės kitimo tendencijos, tikriausiai, išryškės tik po ilgesnio monitoringo laikotarpio. Europinių plačiaausių gausumo ryškaus kitimo Pavilnių bunkeriuose monitoringo metu neužfiksuota, nors kitose šikšnosparnių žiemavietėse stebima mažėjimo tendencija. Kūdrinių pelėausių ir europinių plačiaausių mažėjimo priežastys šalyje nežinomos, išskyrus jų galimą sumažėjimą, susijus su įmygio trikdymu žiemavietėse. Šikšnosparniai šaltuoju metų laiku nesimaitina ir 5-6 mėn. įmigę žiemoja. Kaip tik tuo metu ir kyla didžiausi pavojai, nes jų įmygio trikdymas gali būti žvėreliams pražūtingas. Tiek Verkių dvaro žiemavietė, tiek Pavilnių bunkeriai yra pastoviai saugomų teritorijų darbuotojų prižiūrimi. Bet smalsuoliai šių žiemaviečių neaplenkia. Reikėtų žiemavietes sutvarkyti taip, kad nesankcionuoti lankytojai į jas negalėtų patekti.

Šiltuoju metu laiku kūdriniai pelėausiai pastebimi besimaitinantys prie Nėries, Vilnelės, Žaliųjų ežerų teritorijoje. Jų dienojančių aptikta specialiai šikšnosparniams iškeltuose inkiluose. Besimaitinančių europinių plačiaausių detektoriais fiksuota Verkių parke, Antakalnio želdiniuose bei Žaliųjų ežerų miškingame apyežeryje. Šikšnosparniams apsaugos priemonės galimos bendro pobūdžio, kaip ir visai gyvūnijai. Grupuočių pagausinimui, išsaugojimui labai pasitarnautų specialių inkilų kėlimas, ypač kūdriniams pelėausiams (europinių plačiaausių inkiluose dar nėra aptikta).

Kadangi ūdros naudoja labai didelę teritoriją – vandens telkinių pakrančių juostos (patinas gali kontroliuoti net apie 40 km pakrančių), nors ištirta nedidelė teritorija, remiantis žvėrelio monitoringo rezultatais, galima teigti, kad ūdros populiacija Vilniaus mieste ir apylinkėse, tikriausiai, yra stabili. Norint tiksliau įvertinti jos būklę, vertėtų pakartoti prieš 20 metų atliktus detalius šio žvėrelio paplitimo tyrimus miesto ir jo apylinkių vandenyse.

Remiantis statistiniu upinio bebro monitoringo metodu (silpna bebravietė – 1-2 bebrai, vidutinio stiprumo – 3-5 bebrai, stipri bebravietė – daugiau nei 5 bebrai), galima teigti, kad tiriamoje teritorijoje gyvena apie 20 bebrų. Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad tai geras rezultatas labai urbanizuotoje teritorijoje. Nėries upės pakrantėje silpnėjanti mitybinė bazė, tikriausiai, lemia, kad bebrų šeimos mažėja, o iš rimtų grėsmių yra tai, kad bebrų naudojama augalija lėtai atsikuria. Panaši bebrų mitybinės bazės situacija paskutiniaisiais metais pastebima Ežerėlių komplekse. Be to, šioje bebrų monitoringo vietoje yra aiškiai suintensyvėjęs lankytojų srautas. Riešės upės slėnyje bebrų šeimos stiprios arba vidutinio stiprumo, mitybinė bazė stipri, Salix genties medžiai ir krūmai greitai atauga, lankytojų srautas menkas, tad grėsmių bebraviečių nykimui nėra.

 

2015 metų monitoringas

1. Kūdrinio pelėausio ir europinio plačiaausio grupuotės mažosiose miesto žiemavietėse mažėja. Kadangi natūralių žiemos ir vasaros slėptuvių šikšnosparniams Lietuvoje beveik nėra, tikslinga mieste sutvarkyti tinkamam šikšnosparnių žiemojimui ir mažasias žiemavietes bei įrengti šiems žvėreliams saugių, ilgalaikių (apskardintais stogeliais, kampais) vasaros slėptuvių.

2. Ūdros populiacija Vilniaus miesto ir apylinkių vandens telkiniuose, yra stabili ir per paskutiniuosius dešimtmečius didelių jos gausumo pokyčių nefiksuojama.

3. Upinio bebro monitoringo vietose kasmet stebimos daugiausia vidutinio stiprumo bebravietės. Kadangi žvėrelio monitoringas vykdomas tiktai nedidelėje Vilniaus miesto teritorijoje, tad rezultatai nepilnai atspindi bendrą situaciją visose miesto vandens arterijose ir telkiniuose. Tikslinga atlikti bebraviečių inventorizaciją visame Vilniaus mieste.

 

Rūšis

Gausumas

Buveinės ir sutikimo vietos

Grėsmės

Rudasis ausylis Pavasarį aptiktas 2 radimvietėse, žiemą – 1 žiemavietėje Rūšis aptikta tik Pavilnių senuose gynybiniuose bunkeriuose. Pavasarį aptikti 1 bunkeryje (2 individai) ir 2 bunkeryje (3 individai). Žiemavietėse rudieji ausyliai žiemoja negausiai. Buvo aptikti 5 individai antrame Pavilnių gynybiniame bunkeryje. Žvėrelių trikdymas žiemavietėse, žiemaviečių skaičiaus mažėjimas
Europinis plačiaausis Žiemą aptiktas 5-se radimvietėse. Pavasarį – 4-iose. Šaltuoju metų laiku sutinkami Pavilnių senuose gynybiniuose bunkeriuose ir Verkių dvaro rūsyje – šikšnosparnių žiemavietėse. Gausiausiai Verkių dvaro rūsyje – iki 6 šikšnosparnių. Pavasarį gausiausia radimvietė buvo Pavilnių 1 gynybinis bunkeris – 7 šikšnosparniai. Žvėrelių trikdymas žiemavietėse, žiemaviečių skaičiaus mažėjimas
Kūdrinis pelėausis Aptiktas 1 radimvietėje. Ir žiemą ir pavasarį po 2-3 šikšnosparnius rasta Verkių dvaro rusyje. Neaiškios
Vandeninis pelėausis Aptiktas 4-iose radimvietėse. Aptiktas Verkių dvaro rūsyje žiemos ir pavasario periodu. Taip pat Pavilnių senuose gynybiniuose bunkeriuose.
Gausiausia aptikta šikšnosparnių rūšis.
Neaiškios
Branto pelėausis Reta, pastebėta vienoje vietoje Ir žiemą ir pavasarį pastebėta pirmame Pavilnių gynybiniame bunkeryje. Pastebėta po 1 šikšnosparnį. Neaiškios
Šiaurinis šikšnys Dvi radimvietės Pastebėtas Pavilnių gynybiniuose bunkeriuose. Žiemą ir pavasarį po 4 šikšnosparnius. Neaiškios

 

2014 metų monitoringas

Šiltuoju metu laiku užregistruota devynių, o žiemavietėse – septynių rūšių šikšnosparniai. Konstatuota, kad labiausiai paplitę ir gausiausi Vilniaus miesto graužikai yra – rudieji pelėnai ir geltonkaklės pelės, o rečiausiai aptinkamos ondatros, vandeniniai pelėnai. Labiausiai paplitę plėšrieji žvėrys – miškinės kiaunės, rečiau ūdros ir barsukai, o rečiausi – šermuonėliai. Iš poranagių dažniau buvo aptinkamos tik stirnos, o šernai, taurieji elniai ir briedžiai į miestą tik užklysta. Pagal Europos Sąjungos Buveinių direktyvą (II priedas) kūdrinis pelėausis, europinis plačiaausis, rudasis lokys ir ūdra laikomi ir europinės svarbos žinduoliais.

Vilniaus miesto miškuose, miškeliuose (Vingio parke, Kalnų parke, Verkių rūmų parke, Baltupio upelio pakrantėje, Ozo, Baltupių miškingose teritorijose ir kitose) galite pamatyti įprastus miškingų teritorijų gyventojus – baltakrūčius ežius, olose gyvenančius barsukus, stambiuosius Lietuvos žinduolius – šernus, stirnas, retesnius tauriuosius elnius ir briedžius. Miesto pakraščių miškeliuose ir atviruose plotuose, laukuose netoli gyvenviečių gerai jaučiasi pilkieji kiškiai. Panašiose gamtinėse vietovėse galima pamatyti ir plėšriuosius žinduolius – rudąsias lapes, usūrinius šunis, žebenkštis, šermuonėlius, juoduosius šeškus, miškines ir akmenines kiaunes, kurios puikiai jaučiasi ir miesto centre, tarp pastatų. Kanadinės audinės ir jų veiklos pėdsakai aptinkami prie Neries, mažų jos intakėlių, kai kurių ežerėlių pakrantėse. Mieste prieglobstį randa ir smulkieji žinduoliai – vandens telkinių pakrantėse gyvenantis vandeninis kirstukas; miškeliuose, pievose, soduose gyvenančios kitos kirstukų rūšys, pelėnai, pelės. Turniškių miškuose veisiasi paslaptingas naktinis žvėrelis – lazdyninė miegapelė. Netoli Visorių buvo aptiktas pelėnas dvynys – reta rūšis Lietuvoje.

Rūšis

Gausumas

Buveinės ir sutikimo vietos

Grėsmės

Rudasis ausylis Vasarą aptiktas 6 radimvietėse, žiemą – 6 žiemavietėse (pavieniai individai) Vasarą aptikti Verkių apylinkėse, Jeruzalės miško masyve, Trinapolio vienuolyno teritorijoje ir Vingio parke. Ruduosius ausylius vilioja ir dideli pavieniai medžiai mieste. Žiemavietėse rudieji ausyliai žiemoja negausiai. Buvo aptikti Panerių tunelyje, Šilo Pavilnio, Verkių, Šeškynės ir Rasų žiemavietėje. Žvėrelių trikdymas žiemavietėse, žiemaviečių skaičiaus mažėjimas
Europinis plačiaausis Žiemą aptiktas 7-se radimvietėse (1-80 individų) Sutinkamas šaltuoju metų laiku Panerių tunelyje, Šilo, Pavilnio, Verkių, Šeškynės ir Rasų šikšnosparnių žiemavietėse, pavieniai – Šv. Dvasios bažnyčios rūsiuose. Žvėrelių trikdymas žiemavietėse, žiemaviečių skaičiaus mažėjimas
Rudasis nakviša Neretas šikšnosparnis (aptinkami pavieniui ir grupelėmis) Vasarą vakarais buvo aptinkami besimaitinantys daugelyje miesto vietovių. Pastoviai laikosi Verkių rūmų teritorijoje, dažnai buvo stebimi virš Neries, Trinapolyje ir gretimose teritorijose. Drevėtų medžių mažėjimas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Mustela.erminea.jpgŠermuonėlis Viena radimvietė Pėdsakų paskutiniaisiais metais buvo aptikta Verkių miške. Neaiškios
Ondatra Reta, pastebėta kelėtoje vietų Neries žolingose pakrantėse ir ant akmenų. Pavasarį, baigiantis potvyniui, ondatros plaukioja paupiais, ieškodamos tinkamų vietų įsikurti. Tuo metu jos Nerimi atplaukia ir į Vilnių iš jo apylinkių. Periodiškai sutinkamos Pilaitės apylinkėse esančiuose senuose tvenkiniuose. Neaiškios
Baltasis kiškis Trys radimvietės Žiemą pastebėtas Baltupių, Rudaminos apylinkėse, Pagraudos miške. Neaiškios
Briedis Pavieniai individai Retsykiais sutinkamas Verkių miškuose, Žaliųjų ežerų apylinkėse Nėra

Simboliai: 1(E) – 5 (Rs) – Lietuvos raudonosios knygos (LRK) kategorijos, II- V Buveinių direktyvų priedai

 

drinis pelėausis (Myotis dasycneme) įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir yra Europos Sąjungos reikšmės žinduolis. Kūdriniai pelėausiai šiltuoju metų laiku paplitę visoje šalyje, bet yra reti. Jų gausumas, susikaupimai yra fiksuojami žiemavietėse. Šie žvėreliai žiemojimui renkasi erdvias, drėgnas požemines slėptuves. Žiemojančių kūdrinių pelėausių aptikta tiktai Vilniaus miesto (Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje, Rasų, Pavilnių, Antakalnio, Šeškinės bunkeriuose, Lietuvos Seimo rūmuose (pastato ventiliacinėse angose) bei Verkių dvaro rūsyje) ir Kauno miesto šikšnosparnių žiemavietėse (keturiuose fortuose).

Europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus) įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir yra Europos Sąjungos reikšmės žinduolis. Paplitimas šiltuoju metu neištirtas, žinoma vos viena kita jų radimvietė. Pagrindinės europinių plačiaausių žiemavietės, kaip ir kūdrinių pelėausių ar kitų rūšių šikšnosparnių, yra Vilniaus ir Kauno miestuose. Vilniaus mieste žiemojančių europinių plačiaausių konstatuota Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje, Šilo, Pavilnių, Antakalnio, Šeškinės, Rasų bunkeriuose bei Verkių dvaro, Šv. Mykolo, Dominikonų ir Kairėnų bažnyčių požemiuose

Ūdra (Lutra lutra) įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir yra Europos Sąjungos reikšmės žinduolis. Tai plėšrus žinduolis, esantis vandens ekosistemų viršūnėje ir laikomas švarių, gyvybingų vandenų indikatoriumi. Šalyje ūdros paplitę prie visų didesnių vandens telkinių. Daugelis Europos valstybių ūdrų jau nebeturi. Šis pusiau vandens žvėrelis, dėl savo svarbos ekosistemoje yra laikomas Europos Sąjungos reikšmės žinduoliu.

Upinis bebras (Castor fiber) yra laikomas Europos Sąjungos reikšmės žinduoliu. Šalyje yra plačiai paplitęs.