Paukščiai

Šiame puslapyje skaitykite:

Paukščiai Vilniaus mieste

Saugomų rūšių sutinkamumas reprezentatyviose saugomų ir nesaugomų teritorijų vietose

Ornitologiniu požiūriu vertingiausios vandens pelkių komplekso buveinės

2013 – 2014 m. stebėti paukščiai

2015 m. stebėti paukščiai

2016 m. stebėti paukščiai

 

Paukščiai Vilniaus mieste

Duomenų apie Vilniaus miesto paukščius iš prieškario ir carinės Rusijos laikotarpiu nerasta. Pirmų po karo ornitologinių tyrimų Vilniaus mieste rezultatai pasirodė 1953 metais. Nuo 1970 metų atliekami jau pastovūs Vilniaus miesto ir jo apylinkių paukščių tyrimai. Vilniaus mieste ir jo priemiesčiuose gyvena apie 100 rūšių perinčių paukščių, 50 rūšių žiemoja. Pavasarį ir rudenį, migracijos metu, Vilniaus mieste pastebima apie 200 praskrendančių rūšių.

Nuo XX a. vidurio iki dabar Vilniuje perėjo 27 paukščių rūšių, kurios dabar yra Lietuvos Raudonosios knygos (LRK) arba Europos Sąjungos (ES) svarbos rūšių sąrašuose, tame tarpe 1 rūšis – griežtai saugomų rūšių sąraše. 16 rūšių patenka į LRK ir 20 rūšių į ES svarbos paukščių rūšių sąrašus. Į abu sąrašus patenka 11 rūšių. Šešių rūšių paukščių perėjimas nepatvirtintas, tačiau yra didelė tikimybė, kad jos peri, nes yra tam tinkamų buveinių.

Šiuo metu reguliariai peri 11 rūšių, nereguliariai peri 3 rūšys, 6 rūšys perėjo, bet šiuo metu nepakanka informacijos, kad jas galėtume priskirti prie perinčiųjų, bent viena rūšis (žalvarnis) liovėsi perėti, dar 6 rūšims yra tinkamų buveinių. 4 rūšis, galima priskirti prie naujų Vilniaus paukščių faunos atstovų – tai juodakaklis kragas, didysis baublys, nendrinė lingė ir gulbė giesmininkė

AtsisiustPerėję ir potencialiai galinčios perėti saugomos paukščių rūšys

AtsisiustSaugomų perinčių paukščių rūšių būklės pokyčiai

Nustatyta, kad saugomos paukščių rūšys peri daugelyje Vilniaus vietų, kurios nėra saugomos. Šiuo metu turima informacija apie 12 tokių vietų. Tai dažniausiai nedidelio ploto buveinės, kuriose sutinkama ir tokių rūšių, kurių nėra arba kurios retos netgi saugomose teritorijose. Ypač tai tinka vandens ir pelkių buveinių rūšių bei dirvoninio kalviuko ir sodinės startos (abi LRK ir ES rūšys) atveju. Visumoje, paukščių saugomų rūšių sutinkamumas, praktiškai nepriklauso nuo saugomos teritorijos tipo ir rūšies – svarbiausia, šiuo požiūriu, kokios teritorijoje yra buveinės, visų pirma, jų medynų rūšinė-amžinė sudėtis, bei vandens telkinių ir pelkių buvimas. Dalis nesaugomų teritorijų yra jautrios sukcecijai.

Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniuose ir greta esančiame Papio ežere stebima gausi ornitofauna (1996 – 1998 m.). Migracijų metu šioje vietovėje užregistruota virš 200 paukščių rūšių, iš jų net 90 perinčių rūšių. 1998 m. čia pastebėtos dvi Lietuvai naujos rūšys – juodagalvis kiras ir trumpapirštis vieversys.

Ornitofaunos tyrimų metu (2003 m. duomenys) Verkių Pavilnių regioniniame parke stebėtos 126 paukščių rūšys, Pavilnių – 117 rūšys. Iš retesnių paukščių, gyvenančių šiose gamtinėse teritorijose, galima paminėti sakalą keleivį, smailiauodegę antį, kuoduotąjį vieversį, žuvininką. Kiek dažnesni yra pilkoji žąsis ir šaukštasnapė antis, mažasis erelis rėksnys, sketsakalis, putpelė, gervė, tulžys, žalioji meleta ir plėšrioji medšarkė. 

Rūšis

Buveinės ir sutikimo vietos

Grėsmės

Juodakaklis kragas Eutrofinis Gineitiškių tvenkinys su gausia viršvandenine, plūduriuojančia ir dugno augalija Kanadinės audinės plėšikavimas, dėl kanadinės audinės veiklos sunykusi rudagalvių kirų kolonija (juodakakliai kragai dažnai pasitraukia iš vandens telkinių liovusis juose perėti smukiosioms kirų rūšims)
Juodasis gandras Miesto ribose Ežerėlių geomorfologinio draustinio ežerėliai, ypač, kai juose nukrinta vandens lygis, lankomi maitinimosi tikslais Realios maitinimosi buveinių kokybės suprastėjimo grėsmės nenustatyta
Gulbė giesmininkė Neries upės atkarpos silpnai urbanizuotose Vilniaus miesto dalyse Drevėtų medžių mažėjimas
Šaukštasnapė antis Sekliosios Also ežero dalys Verkių reg. parke;
eutrofinis Gineitiškių tvenkinys su gausia viršvandenine, plūduriuojančia ir dugno augalija
Reali grėsmė mitybinių vietų biotopams migracinių sustojimų vietose nenustatyta
Pievinė lingė Atsitiktiniai praskridimai nebūtinai susiję su rūšiai specifinėmis buveinėmis Neaktualu
Juodoji žuvėdra Eutrofinis Gineitiškių tvenkinys su gausia viršvandenine plūduriuojančia ir dugno augalija; Vienas iš Buivydiškių tvenkinių grupės tvenkinių su gausia plūduriuojančia augalija Sunkiai apibrėžiamos (perėjimo vietos neprognozuojamai atsiranda ir išnyksta)

 

Saugomų rūšių sutinkamumas reprezentatyviose saugomų ir nesaugomų teritorijų vietose

Baniškių pieva ir gretimas Dvarčionių karjeras

Patvirtintas LRK ir PD I rūšių – griežlės ir švygždos, perėjimas pievoje. Ši vertinga buveinė jautri sukcesijai. Dabar, kai liautasi šienauti ir ganyti, jos būklei palaikyti reikalingas periodiškas sumedėjusios ir aukštosios žolinės augalijos šalinimas. Tokie darbai jau kartą atlikti. Todėl reikalingas jų poveikio saugomoms rūšims stebėjimas.

Žaliųjų ežerų valstybinis kraštovaizdžio draustinis

Žvalgybiniai tyrimai patvirtino teritorijos svarbą jerubės (PD I), juodosios meletos (PD I), žaliosios meletos (LRK), vidutinio margojo genio (PD I) perėjimui.

Vietovė prie Zujūnų gyvenvietės ir žvyro karjero (Gelažių ir Balandinės kaimai)

Aptikta didžiausia Vilniuje ir jo apylinkėse sodinių startų perėjimo vieta. Ji galimai yra tarp svarbiausių Lietuvoje. Ypatinga vietovės buveinių specifika lemia didelę rūšies perinčių porų koncentraciją.

Šeškučių pelkė ir ežeras

Sudėtingas aukštapelkės, žemapelkės, ežero ir nendrynų kompleksas sukuria buveinių įvairovę ištisam kompleksui saugomų rūšių. Aptiktos perint LRK ir PD I rūšys didysis baublys ir gulbė giesmininkė, PD I rūšys nendrine lingė ir juodoji žuvėdra, ekspertiškai vertinant gali perėti LRK ir PD I rūšys švygžda ir plovinė vištelė.

Zujūnų žvyro karjeras

Peri PD I rūšis – dirvoninis kalviukas. Teritorijoje yra didelio ploto buveinė, būdinga šiai rūšiai, peri kelios poros.

Kitos vietos

  • Ežerėlių geomorfologinis draustinis
  • Zujūnų-Gineitiškių tvenkinys: be anksčiau aptiktų saugomų rūšių (nendrinės lingės ir upinės žuvėdros) dar aptiktas ir LRK ir PD I rūšis – didysis baublys (tačiau nėra informacijos, kad peri pastoviai). Ekspertiškai sprendžiant pagal buveinių pobūdį, dar gali perėti LRK ir PD I rūšys švygžda ir griežlė, tačiau tai reikia dar patikrinti atliekant papildomus tyrimus.
  • Balčio ežeras ir paežerės: be anksčiau aptiktų saugomų rūšių (nendrinės lingės ir didžiojo baublio) ekspertiškai sprendžiant pagal buveinių pobūdį dar gali perėti švygžda ir griežlė (abi LRK ir PD I rūšys)
  • Vingio parkas: pastaruoju metu neaišku ar peri LRK rūšis pelėsakalis, nors anksčiau čia jis perėjo
  • Neries kairio kranto paupyje ties Valakampių klonio valstybinis draustinis: perėjo LRK rūšis kukutis

AtsisiustTirtos saugomos ir nesaugomos teritorijos, kuriose peri arba perėjo saugomos paukščių rūšys

AtsisiustNeištirtos saugomos teritorijos, kuriose yra saugomoms rūšims tinkamos buveinės

 

Ornitologiniu požiūriu vertingiausios vandens pelkių komplekso buveinės 

Gineitiškių – Zujūnų tvenkinys

Tvenkinyje peri juodosios (PD1) ir upinės (PD1) žuvėdros, didysis baublys (PD1), nendrinė lingė (PD1). Yra tikimybė, kad peri švygžda ir plovinė vištelė (abi PD1), mažasis kragas, gausiai peri (iki 20 porų) laukiai, šeriasi ir jauniklius vedžioja didžiosios antys, yra rudagalvių kirų kolonija, nereguliariai peri pilkoji antis (LRK) ir juodakaklis kragas (LRK), dryžgalvė kryklė, gali pereti rudagalvė ir kuoduotoji antys, lankosi klykuolės, migracijų metu apsistoja šaukštasnapės (LRK) ir smailiauodegės (LRK) antys, cyplės.

Pagrindinės grėsmės paukščiams – labai teršiamas vanduo, prie vandens telkinio priartėjusios statybos.

Buivydiškių devynių tvenkinių grupė

Tvenkinyje nereguliariai peri juodoji žuvėdra (BD1), mažasis kragas, 2-3 poros ausuotųjų kragų, 10-15 porų laukių, 2-3 poros gulbių nebylių, keliolika porų didžiųjų ančių, maitintis atskrenda upinės žuvėdros (BD1), 7-se iš 9 tvenkinių peri nendrinės vištelės, įprastos perinčios didžiosios krakšlės, ežerinės nendrinukės. Tvenkinius supa Buivydiškių parko ir Sudervės upelio šlaitų seni lapuotynai, kuriuose peri retos genių rūšys (vidutinysis genys (BD1), žalioji meleta (LRK)), naminė pelėda.

Pagrindinės grėsmės paukščiams – kai kurie tvenkiniai stipriai teršiami, brakonieriai perėjimo metu nuleidžia vandenį, prie tvenkinių artėja statybos.

Dvarčionių molio karjeras prie Baniškės pievos

Nereguliariai peri gulbė ir upinė žuvėdra (BD1), reguliariai peri mažasis kragas, 2-3 poros nendrinių vištelių, peri ir vedžioja jauniklius didžioji antis, 4-6 laukių poros, 2-3 vadas vedžioja klykuolės.

Pagrindinės grėsmės paukščiams – laipsniškas užaugimas, užpelkėjimas.

Baniškių pieva

Peri didžiosios antys, griežlė (LRK, PD1), švygžda (LRK, PD1), pempė, perkūno oželis.

Pagrindinės grėsmės paukščiams – teritorijos užaugimas krūmais ir nendrėmis.

Sauso ežeras Verkių Regioniniame parke

Peri, jauniklius vedžioja ir šeriasi didžiosios antys ir laukiai, gulbių pora, peri ir jauniklius vedžioja klykuolės, nendrinės vištelės, lankosi ir maitinasi juodieji gandrai (PD1, LRK), pradėjo perėti didysis baublys (PD1, LRK). Greta, miškuose peri juodoji meleta (PD1), jerubė (PD1) yra buveinių tinkamų perėti baltnugariui ir tripirščiui geniams (abu PD 1, LRK).

Pagrindinės grėsmės paukščiams – kenčia nuo neaiškios kilmės didelių vandens nuosmukių.

Visi Neries paupio šlaitų lapuočių ir mišrūs medynai

Medelynai yra labai svarbūs retoms genių rūšims (vidutinysis genys (BD1), žalioji meleta (LRK)).

Pagrindinės grėsmės paukščiams – senų medžių kirtimas.

 

2013 – 2014 m. stebėti paukščiai

Didysis baublys

Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Tas pats didžiojo baublio patinas veisomosi sezono metu užimdavo teritorijas Sauso ir Naujųjų Verkių ežeruose, perskridinėdami iš vieno į kitą. Vertinant metodiškai tai galėjo būti 1-2 pateles prižiūrintis vienas patinas. Bet kuriuo atveju, galima spręsti, jog Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje buvo  mažiausiai 1 didžiųjų baublių lizdas.

Balčio ežeras. Patinas reguliariai buvo užėmęs teritoriją ežero užžėlusios dalies. Perinčios populiacijos dydis – 1 pora.

Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Užpelkėjusiame vandens telkinyje įsikūręs patinas. Jeigu visdėlto perėjo, tai ne daugiau 1 pora.

Nendrinė lingė

Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Viena pora perėjo Sauso ežere ir kita pora nesekmingai bandė perėti Alsos ežere. Ežerėlių geomorfologinio draustinio perinčių lingių populiaciją sudarė 2 poros.

Balčio ežeras. Viena pora perėjo ežero užžėlusios dalies centre. Perinčios populiacijos dydis 1 pora.

Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Bandė perėti 1 pora: nešė lizdui. Tačiau vėliau nestebėta jauniklių masitinimui būdingų skrydžių (maisto nešimo). Taip pat nematyta lizdą palikusių jauniklių, kurie kurį laiką būna lizdui gretimoje teritorijoje. Bet kuriuo atveju, nendrinę lingę galima vertinti, kaip nepastoviai perinčią Turniškės kraštovaizdžio draustinyje, o jos vietinė  populiacija neviršija 1 poros.

Jerubė

Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Populiacija susideda iš 3 porų

Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Po 1 paukštį registruota 2 vietose. Populiacija susideda iš min 2 porų.

Verkių architektūriniame draustinis. Perėjo 1 pora.

Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Susideda iš 1 perinčios poros.

Juodoji meleta

Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Populiacija susideda iš 2-3 perinčių porų.

Kalvarijų istorinis  draustinis. Stebėtas 1 paukštis.

Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora.

Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Populiacija susideda iš 2 perinčių porų.

Žalioji meleta

Kalvarijų istorinis  draustinis. Stebėtas 1 paukštis.

Verkių architektūriniame draustinis. Perėjo 1 pora pirmame.

Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora arčiausiai.

Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Populiacija susideda iš 1 perinčios poros.

Vidutinis margasis genys

Kalvarijų istorinis  draustinis. Stebėtas 1 paukštis.

Verkių architektūrinis draustinis. Perėjo 1 pora.

Turniškės kraštovaizdžio draustinis. 1 perinto pora.

Griežlė

Baniškių pieva. Pievoje perėjo minimaliai 1 patelė.

Švygžda

Baniškių pieva. Pievoje perėjo ne daugiau 1 pora.

Balčio ežeras. Perėjo 1 pora.

Plovinė vištelė

Sauso ežeras. Perėjo ne daugiau 1 poros.

Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys. Viena pora perėjo tvenkinio šiauriniame pakraštyje.

Upinė žuvėdra

Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys. Viena pora perėjo tvenkinio vakariniame pakraštyje.

 

2015 m. stebėti paukščiai

Didysis baublys

Didžiojo baublio šaukiantys patinai 2013-2014 m. girdėti trejuose iš septynių monitoringui atrinktų teritorijų. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje 2013 metais užregistruota po 1 šaukiantį patiną. Pirmojoje teritorijoje tas pats patinas lankėsi 2 gretimuose ežeruose – Naujųjų Verkių ir Sauso. Tačiau tuoktuvinės vokalizacijos trukmė buvo trumpa – patinų balsai registruoti tik 1 (pačios pirmosios) iš 4 apskaitų metu. Tai reiškia, kad patinai, galėjo teritorijas užimti tik laikinai. 2014 m. didžiųjų baublių nei vienoje teritorijoje nebuvo užregistruota. 2015 m. didysis baublys trumpai girdėtas Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje bei prie Baniškių pievos esančiame karjere. Gali būti, kad patinai neprisiviliojo patelių, nors buvo užėmę teritorijas.

Nendrinė lingė

Rūšis 2013-2014 m. neperėjo jos monitoringui parinktoje teritorijoje – Zujūnų Gineiškių tvenkinyje. Nebuvo aptikta perint ir kitų rūšių monitoringui atrinktose vietose.

2015 m. perėjo Turniškių kraštovaizdžio draustinyje esančiame stipriai užžėlusiame tvenkinyje.

Jerubė

2013-2014 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje monitoringo taškuose suskaičiuotos atitinkamai 2 ir 3 jerubės, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje po 2 jerubes, Turniškių kraštovaizdžio draustinyje po 1 jerubę. 2015 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje aptikta tik 1 pora, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje perėjo 1 pora daugiau nei 2013-2014 m., tačiau pirmą kartą per 3 metus perėjimas nenustatytas Turniškių kraštovaizdžio draustinyje.

Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Populiacija susideda iš 1 poros

Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Populiacija susideda iš 3 porų.

Juodoji meleta

2013 ir 2014 m. aptikta Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje (atitinkamai, 1 ir 1 pora), bei Žaliųjų ežerų (1 ir 2 poros) ir Turniškės kraštovaizdžio (1 ir 1 pora) draustiniuose. Be to, 2014 metais 1 pora perėjo Kalvarijų istoriniame draustinyje. 2015 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje perėjo 1 pora daugiau nei 2013-2014 m., vėl liovėsi perėti Kalvarijų istoriniame draustinyje, užtat pradėjo perėti Verkių architektūriniame draustinyje, perinti populiacija sumažėjo 1 pora Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje, situacija nepasikeitė Turniškės kraštovaizdžio draustinyje.

Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Populiacija susideda iš 2 perinčių porų.

Verkių architektūrinis draustinis. Perėjo 1 pora.

Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora.

Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora.

 Žalioji meleta

2013 ir 2014 m perėjo visose Kalvarijų istorinio, Verkių, architektūrinio, Žaliųjų ežerų ir Turniškių kraštovaizdžio draustiniuose. Visose teritorijose suskaičiuota po 1 perinčią porą. 2015 m. papildomai pradėjo perėti Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, o Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje aptikta 1 pora daugiau nei 2013-2014 m.

Kalvarijų istorinis  draustinis. Perėjo 1 pora.

Verkių architektūriniame draustinis. Perėjo 1 pora.

Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 2 poros.

Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Populiacija susideda iš 1 perinčios poros.

Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Perėjo 1 pora.

 Vidutinis margasis genys

2013-2014 m. užregistruotas perint visose trejose rūšies monitoringui pasirinktose vietose – Verkių architektūriniame, Žaliųjų ežerų ir Turniškių kraštovaizdžio draustiniuose. Labiausiai paplitęs Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje kur 2013 ir 2014 m. monitoringo apskaitų taškuose stebėtos 2 ir 3 poros. Likusiose dvejose teritorijose kasmet registruota po vieną porą. 2015 m. pradėjo perėti Kalvarijų istoriniame draustinyje, o Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje užregistruota 1 pora daugiau nei 2013-2014 m. Likusiose teritorijose situacija liko tokia pati, kaip 2013-2014 m..

Kalvarijų istorinis  draustinis. Perėjo 1 pora.

Verkių architektūrinis draustinis. Perėjo 1 pora.

Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora.

Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora.

 Griežlė

2013-2015 m. kasmet perėjo po 1 porą Baniškių pievoje.

Baniškių pieva. Perėjo 1 pora.

Švygžda

2013-2015 m. perėjo po vieną porą Baniškių pievoje. 2015 m. pirmą kartą perėjo Sauso ežero užpelkėjusiame pakraštyje.

Baniškių pieva. Perėjo 1 pora.

Sausas ežeras. Perėjo 1 pora.

 Plovinė vištelė

2013 m po 1 porą perėjo Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje ir užaugančiame apleistame molio karjere Baniškių pievoje, tačiau 2014 m. šiose vietose neperėjo. Užtat 2014 m. nauja radimvietė nustatyta Sauso ežerėlyje Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje. 2015 m. po 1 porą perėjo visose aukščiau minėtose trijose teritorijose. Šie faktai gali reikšti rūšies pagausėjimą užpelkėjančiuose Vilniaus vandens telkiniuose, tačiau, kad tai būtų galima patvirtinti reikalingas ilgesnis stebėjimų laikotarpis.

Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Perėjo 1 pora

Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys. Perėjo 1 pora.

Baniškių pieva. Perėjo 1 pora.

Upinė žuvėdra

2013 m. 3 poros perėjo rūšies monitoringui parinktoje vietoje – Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje, tačiau 2014 upinės žuvėdros čia neįsikūrė. 2015 m. nesėkmingai perėjo Zujūnų-Gineiškių tvenkinyje.

Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys. Nesėkmingas bandymas įsikurti.

Juodoji žuvėdra

2015 m. Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje rūšis perint nepastebėta.

Baltnugaris genys

2013-2015 m. monitoringo vietose, kuriose yra rūšiai potencialiai tinkamos buveinių – užpelkėjusio miško ar (prie Sauso ežero) kirtavietės (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje) rūšis perint nepastebėta.

Tripirštis genys

2013-2015 m. monitoringo vietose, kuriose, yra rūšiai potencialiai tinkamos buveinės – vakarų taigos tipo eglynai (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje) rūšis perint nepastebėta.

 

2016 m. stebėti paukščiai

Didysis baublys

Didžiojo baublio šaukiantys patinai 2013-2014 m. girdėti trejuose iš septynių monitoringui atrinktų teritorijų. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje 2013 metais užregistruota po 1 šaukiantį patiną. Pirmojoje teritorijoje tas pats patinas lankėsi 2 gretimuose ežeruose – Naujųjų Verkių ir Sauso. Tačiau tuoktuvinės vokalizacijos trukmė buvo trumpa – patinų balsai registruoti tik 1 (pačios pirmosios) iš 4 apskaitų metu. Tai reiškia, kad patinai, galėjo teritorijas užimti tik laikinai. 2014 m. didžiųjų baublių nei vienoje teritorijoje nebuvo užregistruota. 2015-2016 m. balandžio pradžioje didysis baublys trumpai girdėtas Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje bei prie Baniškių pievos esančiame karjere. Sprendžiant iš vokalizacijos trumpos trukmės patinai neprisiviliojo patelių, nors buvo užėmę teritorijas.

Nendrinė lingė

Rūšis 2013-2014 m. neperėjo jos monitoringui parinktoje teritorijoje – Zujūnų Gineiškių tvenkinyje. Nebuvo aptikta perint ir kitų rūšių monitoringui atrinktose vietose. 2015 m. perėjo Turniškių kraštovaizdžio draustinyje esančiame stipriai užžėlusiame tvenkinyje. 2016 m. nesėkmingai bandė perėti toje pat vietoje, kaip ir 2015: stebėtos nešant lizdams medžiagą, tačiau, vėliau, jauniklių nepastebėta.

Jerubė

2013-2014 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje monitoringo taškuose suskaičiuotos atitinkamai 2 ir 3 jerubės, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje po 2 jerubes, Turniškių kraštovaizdžio draustinyje po 1 jerubę. 2015 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje aptikta tik 1 pora, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje perėjo 1 pora daugiau nei 2013-2014 m., tačiau pirmą kartą per 3 metus perėjimas nenustatytas Turniškių kraštovaizdžio draustinyje. Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Populiacija susideda iš 1 poros. Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Populiacija susideda iš 3 porų. 2016 m jerubės perėjo Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio (3 poros) ir Ežerėlių geomorfologiniame draustiniuose (1 pora).

Juodoji meleta

2013 ir 2014 m. aptikta Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje (atitinkamai, 1 ir 1 pora), bei Žaliųjų ežerų (1 ir 2 poros) ir Turniškės kraštovaizdžio (1 ir 1 pora) draustiniuose. Be to, 2014 metais 1 pora perėjo Kalvarijų istoriniame draustinyje. 2015 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje perėjo 1 pora daugiau nei 2013-2014 m., vėl liovėsi perėti Kalvarijų istoriniame draustinyje, užtat pradėjo perėti Verkių architektūriniame draustinyje, perinti populiacija sumažėjo 1 pora Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje, situacija nepasikeitė Turniškės kraštovaizdžio draustinyje. 2016 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje perėjo 2 poros, rūšis vėl neperėjo Kalvarijų istoriniame draustinyje, 1 pora daugiau nei praeitais metais perėjo Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje, situacija jau ketvirtus metus iš eilės nesikeitė Turniškės kraštovaizdžio draustinyje – čia perėjo 1 pora.

Žalioji meleta

2013 ir 2014 m perėjo visose Kalvarijų istorinio, Verkių, architektūrinio, Žaliųjų ežerų ir Turniškių kraštovaizdžio draustiniuose. Visose teritorijose suskaičiuota po 1 perinčią porą. 2015 m. papildomai pradėjo perėti Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, o Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje aptikta 1 pora daugiau nei 2013-2014 m. 2016 metais sumažėjo perėjimo vietų – rūšis jau nesutikta Kalvarijų istoriniame ir Verkių architektūriniame draustiniuose, likusiose rūšies monitoringui parinktose vietose perinčių porų skaičius išliko toks, kaip ir 2014-2015 metais, o Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, kaip 2015 m.

Vidutinis margasis genys

2013-2014 m. užregistruotas perint visose trejose rūšies monitoringui pasirinktose vietose – Verkių architektūriniame, Žaliųjų ežerų ir Turniškių kraštovaizdžio draustiniuose. Labiausiai paplitęs Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje kur 2013 ir 2014 m. monitoringo apskaitų taškuose stebėtos 2 ir 3 poros. Likusiose dvejose teritorijose kasmet registruota po vieną porą. 2015 m. pradėjo perėti Kalvarijų istoriniame draustinyje, o Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje užregistruota 1 pora daugiau nei 2013-2014 m. Likusiose teritorijose situacija liko tokia pati, kaip 2013-2014 m. 2016 m. rūšis pirmą kartą per keturis metus pastebėta Ežerėlių morfologiniame draustinyje, tačiau pirmą kartą neužregistruota Turniškių kraštovaizdžio draustinyje, vėl neperėjo Kalvarijų istoriniame draustinyje. Likusiose monitoringo vietose perėjo 1-2 poros.

Griežlė

2013-2016 m. kasmet perėjo po 1 porą Baniškių pievoje.

Švygžda

2013-2015 m. perėjo po vieną porą Baniškių pievoje. 2015 m. pirmą kartą perėjo Sauso ežero užpelkėjusiame pakraštyje. Baniškių pieva. Perėjo 1 pora. Sausas ežeras. Perėjo 1 pora. 2016 m. švygžda vėl perėjo tik Baniškių pievoje, bet jau 2 poros.

Plovinė vištelė

2013 m po 1 porą perėjo Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje ir užaugančiame apleistame molio karjere Baniškių pievoje, tačiau 2014 m. šiose vietose neperėjo. Užtat 2014 m. nauja radimvietė nustatyta Sauso ežerėlyje Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje. 2015 m. po 1 porą perėjo visose aukščiau minėtose trijose teritorijose. Šie faktai gali reikšti rūšies pagausėjimą užpelkėjančiuose Vilniaus vandens telkiniuose, tačiau, kad tai būtų galima patvirtinti reikalingas ilgesnis stebėjimų laikotarpis. Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Perėjo 1 pora. Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys. Perėjo 1 pora. Baniškių pieva. Perėjo 1 pora. 2016 m. Ežerėlių geomorfologinis draustinis:perėjo 1 pora. Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys: perėjo 1 pora. Baniškių pieva: perėjo 1 pora.

Upinė žuvėdra

2013 m. 3 poros perėjo rūšies monitoringui parinktoje vietoje – Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje, tačiau 2014 upinės žuvėdros čia neįsikūrė. 2015 m. nesėkmingai perėjo Zujūnų-Gineiškių tvenkinyje. 2016 m. 1 pora nesėkmingai bandė perėti Alsos ežere, Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, 2 poros perėjo Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje.

Juodoji žuvėdra

Tik Zujūnų-Gineitiškių tvenkinys panašus į potencialiai tinkamą buveinę, bet iki šiol rūšis perint čia dar neužregistruota, tačiau stebimas lankymasis (2013 ir 2016 m.).

Baltnugaris genys

2013-2016 m. monitoringo vietose, kuriose yra rūšiai potencialiai tinkamos buveinių – užpelkėjusio miško ar (prie Sauso ežero) kirtavietės (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje) rūšis perint nepastebėta.

Tripirštis genys

2013-2016 m. monitoringo vietose, kuriose, yra rūšiai potencialiai tinkamos buveinės – vakarų taigos tipo eglynai (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje) rūšis perint nepastebėta.