Įspūdinga Vilniaus miestą supanti gamta daro jo kraštovaizdį išskirtinį ne tik Lietuvoje. Vilniaus žaliosios erdvės – tai daugybė susiliejančių ir besikaitaliojančių unikalių gamtinių kompleksų, kurie ir lemia miesto kraštovaizdžio gamtinės vertės pranašumą. Istorinis Vilnius driekėsi Neries ir Vilnios upių senslėniuose, o šiandien jo ribos gerokai išsiplėtusios. Unikalų ir vertingą Vilniaus miesto kraštovaizdį stipriai veikia augantis miestas.
Jau senokai susirūpinta vertingų teritorijų apsauga, todėl šiandien miestas pagrįstai gali didžiuotis išsaugojęs dalį vertingiausių gamtinių teritorijų plotų. Pirmiausiai, apie 1960 metus, buvo susirūpinta Neries šlaitų ir Žaliųjų ežerų gamtinių kompleksų apsauga. Čia buvo įsteigti pirmieji kraštovaizdžio draustiniai. Šiuo metu tai Verkių regioninio parko teritorija. Be vilniečių pamėgtų Žaliųjų ežerų ir Neries slėnio šlaitų, Turniškės, Riešės ir Baltupio (Cedrono) upelių paslėnių, čia saugomos ir kultūros vertybės: Verkių dvaro sodybos ansamblis su parku ir Kalvarijų Kryžiaus kelias su šalia esančiu Trinapolio vienuolyno ansambliu.
Verkių rūmai
Kryžiaus kelias
Žalieji ežerai
Kitoje miesto dalyje esantys Pavilnių eroziniai raguvynai yra unikalūs Europos mastu, jie saugomi Pavilnių regioniniame parke. Iškylauti mėgstantys vilniečiai jau pamėgo šiame regioniniame parke saugomus Kalnų, Šveicarijos, Iškartų, Barsukynės, Rokantiškių, Markučių bei Tuputiškių raguvynus, Ribiškių ir Sapieginės kalveles, Vilnios slėnį ir jame esančios Pūčkorių patrankų liejyklos griuvėsius, atstatytą Belmonto malūną.
Pavilnių regioninis parkas įsteigtas, siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Verkių regioninis parkas - siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų gamtinius ir Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti. Daugiau apie juos galite sužinoti svetainėje http://www.pavilniai-verkiai.lt. Šie du savivaldybės regioniniai parkai yra įsteigti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913.
Vilnios slėnis nuo Pūčkorių atodangos
Belmonto "kriokliai" ir atstatytas tiltelis
Be šių dviejų regioninių parkų, Vilniaus miesto saugomų teritorijų sistemą sudaro dar 3 valstybiniai gamtiniai draustiniai (Karoliniškių, Dvarčionių ir Griovių) bei 10 savivaldybės draustinių: Aukštagirio, Šeškinės šlaitų, Valakampių klonio, Vokės senslėnio šlaitų, Veržuvos, Vokės, Naujojo Lentvario, Cedrono aukštupio, Tapelių ir Panerių erozinio kalvyno.
Draustinių steigimo tikslas yra išsaugoti vieną ar kelis gamtinius kompleksus, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, dėl to tokiose teritorijose yra apribota ūkinė veikla. Savivaldybės steigiami draustiniai nėra mažiau vertingi negu valstybės saugomos teritorijos, jiems taikomas apsaugos ir naudojimo režimas kaip ir atitinkamose valstybės saugomose teritorijose.
Vilniaus
teritorijoje yra ir trys valstybinių draustinių – Karoliniškių kraštovaizdžio,
Dvarčionių ir Griovių geomorfologiniai draustiniai. Į Vilniaus miesto
teritoriją patenka ir 0,2 ha
ploto Vanagynės geomorfologinio draustinio. Tai ketvirtasis valstybinis
draustinis mieste, nors jmieste yra tik nedidelė jo dalis (visas draustinio plotas apie 303 ha).
Vilniuje yra trys respublikinės reikšmės gamtos paminklai. Tai vilniečių seniai pamėgta Pučkorių atodanga, esanti Pavilniuose, Vilnios upės slėnio dešiniajame šlaite. Atodangos aukštis – 63 m, tai viena iš aukščiausių atodangų Lietuvoje. Nuo atodangos viršaus matyti visas Vilnios slėnis, senoviniai pastatai, patrankų liejyklos likučiai. Kiek mažesnė, 58 m aukščio, yra Plikakalnio atodanga, esanti Karoliniškėse, Neries upės slėnio dešiniajame šlaite. Nuo jos atsiveria puiki miesto panorama, kaip ant delno matyti Vingio parkas. Šeškinės ozas (Šeškinės mikrorajono rytiniame pakraštyje) yra vienas iš devynių Lietuvoje saugomų ozų. Unikalus kalvagūbris formavosi prieš 16–18 tūkstančių metų, paskutiniojo ledyno pakraštyje, tačiau dėl mikrorajono plėtros ozo reljefas šiuo metu yra itin pakeistas.
Pūčkorių atodanga
Vilniaus mieste yra išskirtos aštuonios europinės svarbos buveinių apsaugai reikšmingos teritorijos, dalis jų (Ežerėlių kompleksas, Neries šlaitas ties Verkiais, Neries upė, Riešės upelis, Žaliųjų ežerų apylinkės, Kryžiokų miškas) patenka į Verkių ar Pavilnių regioninių parkų teritoriją. Kitos dvi – Antakalnio bunkeriai ir Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis – įsteigtos, siekiant apsaugoti retas šikšnosparnių rūšis bei vienas iš gausiausių šių gyvūnėlių žiemaviečių.
Vilniaus saugomas teritorijas galite rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kadastre (http://www.vstt.lt).
Plačialapė klumpaitė - visoje Europoje saugomas augalas
Šikšnosparnių žiemavietes saugomos Pavilnių regioniniame parke